Karjeros konsultantė ir koučingo specialistė

Pastebima, kad vis dažniau į organizacijas sugrįžta buvę jų darbuotojai. Tie, kas jau buvo palikę organizaciją, tačiau nusprendė po kurio laiko grįžti, vadinami darbuotojais-bumerangais. Bene garsiausias darbuotojas-bumerangas – Steve’as Jobs’as, kuris grįžo į Apple po 12 metų pertraukos. Žinoma, reto darbuotojo santykiai su organizacija  tokie išskirtiniai kaip Jobs’o ir Apple, tačiau išties neretai grįžimas į „seną“ darbovietę atneša naudos ir darbuotojui, ir darbdaviui.

Kokie gi grįžimo privalumai ir ką apie grįžtančius darbuotojus mano darbdaviai?

Vienas svarbiausių privalumų – mažesnės rizikos. Organizacija ir darbuotojas jau pažįstami, komanda ir vadovybė žino, koks yra kolegos našumas, motyvacija, o kompetencijos, tikėtina, dar labiau sustiprėjo dirbant kitokioje aplinkoje, naujoje komandoje. Iš kitos pusės, darbuotojas irgi supranta, ko gali tikėtis iš įmonės, ir jei nusprendžia į ją grįžti, turbūt teigiamai vertina jos kultūrą, perspektyvas ir kolektyvą. Tikima, kad toks darbuotojas, „paragavęs“ kitokios darbo aplinkos ir veikimo būdų bei priėmęs sprendimą sugrįžti, bus labiau lojalus. Žvengiant į šį reiškinį iš darbdavio pusės, grįžtantys kolegos tarsi patvirtina stiprią įmonės reputaciją ir prisideda prie darbdavio prekės ženklo patrauklumo. Dar geriau, jei darbuotojai grįžta su nauja patirtimi, kompetencijomis, kurių nebūtų galėję įgyti likę organizacijoje.

Kitas darbdaviams aktualus aspektas –  sutaupomi kaštai, kuriuos tektų skirti naujo komandos nario įdarbinimui ir adaptacijai. Grįžusių darbuotojų įvedimas paprastai užtrunka daug trumpiau nei naujokų, tad samdydamos buvusius darbuotojus įmonės gali sutaupyti iki 50% išlaidų vienam darbuotojui. Privalumas darbuotojui – adaptacija ir jam pačiam praeina sklandžiau, tad prireikia mažiau laiko ir pastangų, kad įsilietų į kompaniją.

Akivaizdu, kad šiuolaikinės organizacijos pozityviai žiūri į darbuotojų grįžimą ir netgi jį skatina. Tačiau ar grįžti visada naudinga pačiam darbuotojui?

Visgi daugeliu atvejų darbuotojo išėjimas nėra impulsyvus ar nepagrįstas. Dažniausiai pasitaikančios išėjimo priežastys – netenkinantis atlyginimas, siekis pabėgti nuo vadovo, geresnės karjeros galimybės. Kartais – ir neišspręstas konfliktas: net taikus ir civilizuotas atsisveikinimas gali paskatinti vadovų ir kolektyvo nepasitenkinimą, neišvengiamai sukelti trikdžių darbo procesuose. Tad ar tikrai šios priežastys ir nesutarimai bus išspręsti iki darbuotojui grįžtant? O gal darbuotojas svarsto sugrįžti ieškodamas lengviausio kelio ar nepasisekus naujame darbe? Mąstant apie galimybę grįžti, svarbu privalumus ir trūkumus įvertinti kritiškai.

Taigi, pasiūlymas grįžti į buvusią darbovietę gali tapti ne vien puikia galimybe siekti karjeros pažįstamoje ir saugioje aplinkoje, bet ir gera proga dar kartą apgalvoti savo darbinę patirtį, ateities tikslus bei priežastis, dėl kurių su įmone buvo atsisveikinta anksčiau.

Darbuotojai-bumerangai: ar verta sugrįžti į ankstesnę darbovietę?

Pardavimų ir komunikacijos treneris

Pastaruoju metu dažnai sulaukiu prašymų iš įvairių organizacijų surasti pardavimo specialistus, kurie dirbtų ne pagal darbo sutartį, bet savarankiško darbo (angl. freelance) principu. Taikydamos šį modelį organizacijos tikisi susimažinti tiesiogines išlaidas ir mokėti pardavėjams tik už faktiškai atliktą darbą, t. y. už įvykdytus pardavimus. Tačiau ar toks modelis iš tikrųjų įmanomas pardavimuose ir su kokiais iššūkiais gali tekti susidurti organizacijoms?

Savarankiško darbo modelis pardavimuose reikalauja tiek organizacijos, tiek pardavėjo pasiruošimo. Yra keli aspektai, į kuriuos svarbu atsižvelgti prieš pradedant pokalbį su potencialiais pardavimo vadybininkais, dirbsiančiais tokiu principu.

Savarankiškai dirbančius pardavėjus gali sau leisti tik tos organizacijos, kurios turi nepriekaištingai veikiantį pardavimo veiklos modelį. Šį modelį sudaro pardavimų metodikos ir procesai, kurių efektyvumas pagrįstas pelninga organizacijos veikla, o maksimalus naudingumas apskaičiuotas remiantis pardavimų efektyvumo formule. Šioje sistemoje detaliai aprašytos pardavėjų funkcijos bei užduotys, pokalbių scenarijai, kainodara, nuolaidų suteikimo tvarkos, pateiktos skaičiuoklės, marketingo medžiaga ir pan. Kitaip tariant, laisvai samdomam pardavėjui turi būti suteikti visi būtiniausi įrankiai, kurie reikalingi savarankiškiems pardavimams.

Dar vienas svarbus dalykas: ne visi patyrę pardavėjai gali dirbti savarankiškai. Jeigu organizacija nori pasamdyti tokio tipo vadybininką, pirmas ir būtiniausias reikalavimas kandidatui – pakankama patirtis įmonės verslo sektoriuje. Kas yra pakankama patirtis, privalo nuspręsti pati organizacija. Tai gali būti tobulas įmonės parduodamos produkcijos išmanymas, atliktų sandorių kiekis ar pardavimų suma konkrečiame verslo sektoriuje. Taip pat vidutinis sandorių pelningumas, pažinčių ratas ar nuoseklus pardavimo proceso ir jo subtilybių išmanymas parduodant konkretaus tipo produkciją. Kitaip tariant, savarankiškas pardavėjas prieš pradėdamas darbą jau privalo puikiai išmanyti ir suprasti įmonės verslo sektorių, klientų ypatumus, produkcijos specifiką ir pardavimo procesą.

Norėdama pritraukti gerus laisvai samdomus pardavimo specialistus, organizacija turi labai gerai apgalvoti atsiskaitymo mechanizmą. Dažniausiai taikomi du būdai: pagal faktiškai atliktus pardavimus arba pagal pardavimų įsipareigojimus. Pirmu atveju įmonė atsiskaito su pardavėju, kuomet įvyksta realus pardavimas. Tačiau toks įvertinimo modelis netinka, kai įmonė vykdo projektinius pardavimus ir sutarties pasirašymas gali užtrukti ilgiau nei vieną mėnesį. Tokiu atveju pardavėjo motyvacija gali stipriai nukristi, nes darbo įdėta daug, o pinigų dar teks palaukti ne vieną mėnesį. Projektiniams pardavimams geriausiai tinka antrasis atsiskaitymo modelis, kai organizacija moka laisvai samdomam pardavėjui kiekvieną mėnesį fiksuotą sumą, tačiau specialistas įsipareigoja už tą sumą atvesti atitinkamą kiekį klientų arba atlikti pardavimų. Šiuo atveju visi įsipareigojimai užtvirtinami sutartimi.

Abi pusės privalo tiksliai sutarti, kas vadinama pardavimu, ir nuo ko bei kaip bus skaičiuojama apdovanojimo suma. Atlyginimas savarankiškam pardavėjui gali būti skaičiuojamas nuo apyvartos arba nuo pelningumo. Vienu ir kitu atveju privalo būti numatyta aiški ir skaidri kainodara. Dokumentuose nurodyta produkcijos savikaina negali būti dirbtinai užkelta ir privalo būti sąžininga pardavėjo atžvilgiu. Jeigu pardavėjas turi pakankamai patirties įmonės verslo sektoriuje, jis akimirksniu pastebės pateiktų kainų ir savikainų nelogiškumą, todėl ši dalis privalo būti maksimaliai skaidri ir sąžininga. Akivaizdu, kad taikant savarankiško darbo modelį, konfidencialumas užimą vieną iš pirmųjų vietų. Dėl šios priežasties bendradarbiavimo sutartis ir jos priedai privalo būti ypatingai aukštos kokybės, kad nei vienai, nei kitai pusei nekiltų pagundų sukčiauti.

Didžioji dalis organizacijų iš savarankiško darbo modelio tikisi lengvų pardavimų, kad visą juodąjį darbą už juos atliks pardavėjas ir nereikės niekuo rūpintis. Tačiau realybėje yra kitaip. Jeigu įmonės tikisi aukštų rezultatų iš laisvai samdomų pardavėjų, privalo nuodugniai pasirūpinti pardavimų planavimu, tarpiniais efektyvumo rodikliais ir atskaitomybe. Net ir visiškai savarankiškai veikiančiam pardavėjui reikia nustatyti minimalius pardavimo tikslus, susitarti dėl tarpinių efektyvumo rodiklių skaičiavimo ir, be abejo, ataskaitų teikimo. Projektiniuose pardavimuose laisvai samdomas pardavėjas turi gebėti prognozuoti savo pardavimus ir šias prognozes teikti jį pasamdžiusiai organizacijai. Žvelgiant iš organizacijos perspektyvos, savarankiškas pardavėjas yra dar vienas pardavimo kanalas, o kaip žinia, visų pardavimo kanalų efektyvumas turi būti nuolatos matuojamas ir gerinamas.

Vienas svarbiausių dalykų, dėl kurių privalu susitarti su laisvai samdomu pardavėju, tai įmonės resursai ir komunikacija su kitais organizacijos skyriais. Priklausomai nuo to, kokias funkcijas pardavėjas perims iš jį pasamdžiusios organizacijos, turi būti nustatytas būtiniausių įrankių sąrašas, kuriais jį aprūpins įmonė. Tai gali būti el. paštas, CRM arba verslo valdymo sistema, potencialių klientų duomenų bazė, kompiuteris, telefonas ir t. t. Visi paminėti įrankiai yra kertiniai  ir netinkamas jų panaudojimas gali būti žalingas bei nuostolingas organizacijai. Dar vienas įmonės turtas, dėl kurio reikės atskirų susitarimų ir procedūrų, tai organizacijos skyriai bei darbuotojai, su kuriais tiesiogiai bendraus laisvai samdomas pardavėjas. Privalo būti nustatytos aiškios komunikavimo gairės ir atsakomybės, kad vėliau, ištikus krizinei situacijai, visi dalyviai tiksliai žinotų, kas atsako už incidentą.

Tai keli pagrindiniai dalykai, į kuriuos rekomenduoju atkreipti dėmesį norintiems išbandyti arba visiškai pereiti prie laisvai samdomo darbo modelio pardavimuose. Ar toks modelis yra įmanomas? Mano atsakymas, taip. Tačiau jis reikalauja daug pastangų bei nuoseklaus ir kompleksiško darbo ruošiant įmonės pardavimų veiklos modelį.

Laisvai samdomas pardavimų specialistas: galimybės ir grėsmės

Pakeisti karjeros kryptį ar atrasti patinkantį darbą naujoje srityje nėra paprasta. Tenka palikti visa, kas pažįstama ir savaime suprantama, ir nerti ten, kur daug nežinomybės, netikrumo. Tai reiškia, kad reikės susitikti su naujais žmonėmis, mokytis naujų dalykų, galbūt iš naujo įrodyti savo vertę ar užsitarnauti pagarbą.

Vien pagalvojus apie tokį žingsnį kyla baimė, tačiau savo karjerą sugeba pakeisti daugybė žmonių – viskas dažnai priklauso tik nuo mūsų požiūrio. Štai 5 pagrindinės klaidos, kurių reikėtų vengti, jei norite, kad karjeros pokytis nebūtų sunkus, o atvirkščiai, taptų įdomia gyvenimo kelione, kurios metu smagu pažinti, mokytis, patirti ir siekti savo svajonių.

Keičiant karjerą ar darbą, CV įprasta laikyti pagrindiniu  informacijos šaltiniu, „pradžios tašku“. Juk visas darbo paieškos procesas remiasi kandidatų patirtimi, nurodyta gyvenimo aprašymuose. Bet jeigu viskas, kas atveria karjeros galimybes, tebūtų CV, nekiltų jokių problemų gauti svajonių darbą. Jei anksčiau dirbote tai, kas jums tikrai patinka, jūsų patirtis išties gali tapti įkvėpimo šaltiniu žengiant naują žingsnį karjeroje, tačiau jei norite kažko visai kito ir naujo, reikės pažvelgti kiek plačiau ir palikti savo komforto zoną.

Kaip išeiti iš savo darbinės patirties rėmų ir atrasti idėjų naujai karjeros krypčiai? Pradėti galima prisimenant, ką labiausiai mėgote daryti dar tada, kai neturėjote CV. Ką veikdamas buvote laimingiausias vaikystėje, paauglystėje, studijuodamas? Pvz., jei anksčiau turėjote mylimą veiklą, tačiau dėl to, kad kažkas pasakė:  „iš to neišgyvensi“, apleidote ją, dabar kaip tik turėtumėte pagalvoti, kokiu būdu galite sugrąžinti tą veiklą į savo karjerą. Pagalvokite, kokius straipsnius, internetines svetaines, blogus nuolat skaitote ir kokiomis temomis domitės. Kodėl tai darote? Kokios galimybės siūlomos tose srityse? Keisdami karjeros kryptį ar ieškodami darbo visiškai naujoje srityje, žiūrėkite į karjeros galimybes plačiau ir realiai pasidomėkite tais dalykais, apie kuriuos iki šiol tik svajodavote.

Pirmoji klaida: remtis vien CV ir anksčiau įgyta profesine patirtimi

Mąstymas yra puikus dalykas. Ir svarbus. Siekiant atrasti atsakymus, ką norite dirbti ateityje, būtina skirti laiko savo įgūdžių, kompetencijų ir norų apmąstymui. Tačiau nuolatinis galvojimas paprastai įsuka į „užburtą ratą“, kuriame „verdame“ mėgindami pasenusią informaciją pakeisti naujomis idėjomis.

Karjeros keitimas yra aktyvi kelionė. Todėl mažiau galvokite, geriau veikite, kad ta kelionė būtų kuo įdomesnė. Perkelkite save į naują ir įkvepiančią aplinką tiek gyvai, tiek nuotoliu, išbandykite įvairius renginius, konferencijas, parodas, bendruomenių susitikimus. Pasikalbėkite su įdomiais žmonėmis. Išmokite naujų dalykų. Kuo daugiau naujų idėjų ir faktinės informacijos turėsite, tuo mažiau vietos liks abejonėms.

Antroji klaida: perteklinis mąstymas

Pakeisti karjerą yra vienas reikšmingiausių gyvenimo iššūkių psichologine, emocine ir dažniausiai finansine prasme. Bandymas tai padaryti vienam gali tapti gąsdinančia patirtimi. Tuomet gresia tiesiog „paskęsti“ savo abejonėse ir pasiduoti. Todėl nepaprastai svarbu apsupti save žmonėmis, kurie jus palaiko, paskatina, pataria ar ištiesia pagalbos ranką, kai reikalai nevyksta taip, kaip norėtumėte.

Dar viena galimybė palengvinti ir paspartinti kelionę – susisiekti ir pabendrauti su kitais žmonėmis, kurie taip pat yra karjeros pokyčių kelyje ir supranta, ką jūs patiriate. Visada lengviau, kai turite bičiulių, su kuriais galite pasidalinti savo idėjomis, gauti grįžtamąjį ryšį arba įsipareigoti atlikti tam tikrus veiksmus.

Trečioji klaida: vienišumas arba „viską darysiu vienas“

Jūs esate susigyvenęs su savo karjera, žinote ją „skersai išilgai“. Gal metų metus dirbote, kad pasiektumėte tašką, kuriame esate, ir dėl to jus gerbia. Turite draugų savo darbe. Kol dirbate, esate finansiškai saugus. O dabar svarstote, kaip visą tai palikti. Galite nekęsti savo darbo ar nuolat jausti nerimą viduje, nes aplinkai, kurioje dirbate, kyla natūralus pasipriešinimas. Tačiau tuo pačiu turite didžiulius inkarus, kurie gali jus laikyti tame pačiame taške metų metus.

Kad pradėtumėte keisti savo karjeros kryptį, turite rasti būdų nutraukti tą inerciją ir pajudėti link savo tikslo – karjeros, kuria džiaugsitės ir mylėsite. Tačiau tai neturi būti dideli gąsdinantys šuoliai ir kardinalūs sprendimai, tokie kaip „viskas baigta, išeinu iš darbo“. Tai turi būti mažyčiai, bet pastovūs žingsneliai į priekį: susitikimai, pokalbiai, mokymasis, išėjimas iš savo socialinio burbulo, naujas pomėgis. Viskas tam, kad ištrūktumėte iš savo galvos į atvirą erdvę, kur galite laisvai judėti ir kurti.

Ketvirtoji klaida: prisirišimas prie saugumo

Viena pavojingiausių klaidų, kurią galite padaryti keisdamas karjerą – bandymas numatyti, kaip reikalai susiklostys ateityje. Tai yra galvojimas apie rezultatą, kuris dar neįvyko. Ar kada pastebėjote, kad pavyzdžiui, svarstote kažkokią įdomią jums idėją ir po akimirkos galvoje jau sukasi bent dešimt priežasčių, kodėl ta idėja neveiks? Tai kalba jūsų „vidiniai balseliai“.

Karjeros pokytis – nepamirštamas gyvenimo nuotykis (taip ir nusiteikite). Jis reikalauja išbandyti dalykus, apie kuriuos iki šiol gal net nesvajojote, pasikalbėti su žmonėmis, kurių niekada anksčiau nebuvote sutikęs ir atrasti galimybes, apie kurių egzistavimą neturėjote jokio supratimo. Svarbiausia yra tai, kad jis reikalauja tikėti, kad karjera, kurią mylite, tikrai yra įmanoma. Kad padarytumėte visus šiuos dalykus, turite nuvyti į šalį visus įsitikinimus, varžančius jūsų judėjimą į priekį. 

Karjeros pokytis ar naujo darbo paieška gali tapti smagia kelione, o klaidos – naudingomis pamokomis, kurias verta išmokti. Jūsų ateitis padėkos jums už tai.

Ir penktoji klaida: „vidinių balselių“ klausymas

5 klaidos keičiant karjeros kryptį

HRIZER įkūrėja

„Na pasakok, ko čia mane pasikvietei“ ar „Dėstyk, ką turi pasiūlyti“, – iššaukiančiai išsidrėbus ir sunėrus rankas pokalbio dėl darbo pradėti neverta. Atsainumas, arogancija veide – netinkama vizitinė kortelė. Visgi savomis kojomis atėjote ar savomis rankomis prisijungėte į nuotolinį interviu. Vadinasi, domina karjeros galimybės? 

Patyręs atrankų specialistas turi stuburą, todėl jo iš vėžių neišmušite ir savo „kietumo“ taip neįrodysite. Veikiau atvirkščiai – tokia pokalbio pradžia rodo kandidato gynybiškumą, negebėjimą bendrauti, vertikalų požiūrį į pasaulį. 

Be to, paties kandidato interesas yra „pajungti“ atrankų specialistą savo naudai, kad šis būtų jo konsultantas ir atstovas, jei ne dabar, tai ateityje.

1. Būti arogantiškam

Klausimas apie trūkumus ar tobulintinas puses – normalus ir įprastas atrankos procese. Atsakydamas į jį, kandidatas parodo savęs pažinimo, atvirumo bruožus. Tobulintinų savybių turime visi. 

Kitas dažnas darbo interviu prašymas – papasakoti apie didžiausią (-ias) klaidą savo darbe. Išgirdus iš kandidato „negalėčiau įvardyti, nes „klaidų nedarau“, belieka konstatuoti, kad veikiausiai kandidatas sėdi rankas sudėjęs ar geriausiu atveju vykdo nuleistą politiką, nes neklysta tik tie, kurie nieko nedaro. 

2. Negebėti įvardyti savo trūkumų, silpnybių ar klaidų

Darbo pokalbiu metu svarbu girdėti samdančio vadovo klausimus ir į juos tiksliai atsakyti. Pradėdamas nuo „Adomo ir Ievos“ ar nukrypdamas nuo klausimo į kitas temas bei istorijas galite smarkiai suerzinti ar išgąsdinti darbdavį, kuriam neimponuoja plepūs, nusišnekėti linkę ar negirdintys kandidatai. Pokalbį turi valdyti ne kandidatas, o atrankų specialistas ar darbuotoją komandon samdantis vadovas. 

Jei matote, kad praradote vadovo dėmesį ar jam tenka jus pertraukti, turėkite omenyje, kad per daug išsiplėtėte ir metas baigti mintį, perduodant pokalbio vedimo „kamuoliuką“ į darbdavio rankas.

3.  Išsiplėsti

Be jokios abejonės, gyvas darbo interviu vis dar yra iššūkis daugeliui, tad ranka gali sudrebėti ir purškiant kvepalus, ir beriant pudrą. Jei kvepalai pigūs, geriau jokio kvapo. 

Nepatikėsite, kiek daug kartų girdėjome vadovus sakant, kad neįdarbino kandidatės dėl baisių nagų – labai ilgų ir ryškių.

4. Padauginti dezodoranto, kvepalų, dažų, lako

Tenka matyti kandidatų, kurie gyvenimo aprašyme nenurodo dabartinės darbovietės, bijodami informacijos nutekėjimo, pateikdami prierašą, kad sėkmės atveju atskleis, kur dirba. XXI a. visagalio interneto laikais tai nebeadekvatu.

Netinkama ir nutylėti apie pauzes karjeroje. Reikšminga tyla, atsakymas „negaliu atskleisti“ ar „asmeninės priežastys“ į klausimą „ką veikėte šiuos pusę metų“ tik žadina atrankų specialisto fantaziją, deja, ne itin teigiama linkme.  

5. Būti paslaptingam

Darbdaviai perka darbuotojų kompetencijas, mainais į pinigus, jaukias darbo vietas, automobilius, karjerą, kitas organizacijų gėrybes. Būtent kandidato kompetencijos leidžia darbdaviui suvokti būsimą darbuotoją naudą, o tuo pačiu ir suprasti jo tikrąją vertę. Darbuotojas vertingas tiek, kiek svarios jo kompetencijos.

Deja, ne retai, ypač universaliųjų specialybių atstovai sunkiai geba įvardyti savo kompetencijas. Tokie atsakymai į klausimą apie stipriausias kompetencijas, kaip „punktualumas“, „darbas komandoje“, „bendradarbiavimas“, „koordinavimas“, „kruopštumas“, visgi nėra tos kompetencijos, už kurias darbdavys linkęs mokėti atlygį. Darbdavys norėtų girdėti tokius atsakymus kaip: finansų, rinkodaros, personalo valdymo ar kt. išmanymas, žmonių ar komandos valdymas, pranešimų spaudai rengimas, darbas su turinio valdymo sistemomis, sistemų diegimas, pardavimai, klientų aptarnavimas ir pan. Todėl einant į darbo pokalbį būtina įsivardyti ir gebėti pagrįsti darbdaviui vertę kuriančias savo kompetencijas.

6. Negebėti įvardyti savo kompetencijų

Elementaru, bet svarbu ir tikrai privaloma: giliau pasidomėti organizacija, kuri kviečia į pokalbį, apgalvoti, kodėl norėtumėte keisti darbą (tyrimai rodo, kad tik tuo atveju, jei kandidatas gavo geriau ar daugiau (pareigos, darbo turinys, gyvenimo-darbo pusiausvyra ar pinigai) nei prieš tai turėjo, jis yra motyvuotas naujame darbe), ką galite pasiūlyti būsimam darbdaviui, kokį įspūdį apie save norite darbdaviui sudaryti, kurias savybes bei kompetencijas darbo pokalbio metu išryškinti. 

7. Ateiti nepasiruošus

Alisa Miniotaitė: Septyni dalykai, kurių nevalia daryti darbo pokalbyje

Tik pradedant profesinį kelią ar jau kylant karjeros laiptais darbo paieška neretai tampa daugialypiu iššūkiu. Tradiciniai darbo paieškos metodai, tokie kaip gyvenimo aprašymų siuntimas per internetinius darbo skelbimų portalus, vis dar yra svarbūs, bet dažnai vien jų nepakanka. 

Šiame skaitmeniniame amžiuje ryšių užmezgimas evoliucionavo ir tapo galinga priemone ne tik atrandant naujas darbo galimybes, bet ir siekiant asmeninio bei profesinio augimo. Tad kaip tinklaveika gali tapti slaptu ginklu karjeroje?

Užsiminus apie networkingą Lietuvoje vis dar galima sulaukti kreivų žvilgsnių ir pašaipių užuominų – juk mūsų sąmonėje networkingas iki šiol kelia asociacijas su sovietiniu įsidarbinimu pagal „blatą“  – per gimines ir pažįstamus, asmeniniais ryšiais kompensuojant kompetencijų stoką. Tačiau visame pasaulyje tinklaveika vertinamas kaip prasmingų, abipusiai naudingų, pasitikėjimu ir pagarba pagrįstų santykių su žmonėmis kūrimas. Kad tinklaveika yra visiškai priimtinas ir net skatinamas būdas megzti profesinius ryšius, liudija apie tai rašomi straipsniai, knygos, organizuojami mokymai ir kiti renginiai. Šie ryšiai yra tikras darbo, mokymosi, verslo kūrimo galimybių lobynas. Nesvarbu, ar dalyvaujame pramonės konferencijose, jungiamės prie profesinių asociacijų, ar tiesiog bendraujame su kolegomis ar klientais socialinių medijų platformose, kiekviena sąveika gali atverti duris naujoms profesinėms perspektyvoms.

Prisiminkime, kad ne visos darbo vietos yra viešai skelbiamos dėl įvairių priežasčių: vengiant atskleisti įmonės plėtros planus, dairantis tinkamesnio darbuotojo vietoj lūkesčių nepateisinančio, tyrinėjant darbo rinką ateities planams, siekiant „perpirkti“ itin gerus rezultatus pasiekusį konkurentų specialistą ir pan. Daugelis kompanijų nori užpildyti pozicijas stipriais, kultūriškai tinkamais darbuotojais, ir neretai atrankoje pasinaudoja rekomendacijomis iš patikimų šaltinių. Žinoma, rekomendacija negarantuoja darbo vietos, tai veikiau galimybė sulaukti kvietimo sudalyvauti atrankoje, kurios rezultatą lems patirtis ir kompetencijos. Aktyviai bendradarbiaudami su savo ir gretimų sričių profesionalais, tampame šios nematomos darbo rinkos dalimi. Mūsų kontaktai gali žinoti apie laisvas darbo vietas, kurias kitu atveju praleistume, o tai suteikia konkurencinį pranašumą.

Tinklaveika yra taip pat vertingas informacijos ir mokymosi šaltinis. Pokalbiai su savo srities profesionalais gali suteikti įžvalgų apie pramonės tendencijas, įmonių kultūrą ir paklausius įgūdžius. Šios žinios gali padėti geriau suprasti darbdavio poreikius, patobulinti darbo paieškos strategiją ir tapti patrauklesniu kandidatu. Puoselėdami santykius savo tinkle ne tik gauname prieigą prie informacijos, bet ir turime galimybę dalintis savo patirtimi. Dalindamiesi savo žiniomis, dalyvaudami mentorystės programose ar suteikdami kitokią pagalbą ne vien patiriame bendravimo malonumą, bet ir stipriname savo asmeninį prekės ženklą.

Kur galime „networkinti“? Tinka visi įprasti būdai, tokie kaip profesiniai ir laisvalaikio renginiai, sportas, hobiai. Socialinės platformos visiems laikams tapo alternatyviu bendravimo kanalu. Šios platformos suteikia erdvę parodyti savo žinias, įgūdžius ir patirtį, susisiekti su panašiai mąstančiais specialistais ir dalyvauti diskusijose, susijusiose su jūsų sritimi, ieškoti bendraminčių verslo planams įgyvendinti. Aktyvus dalyvavimas šiose platformose didina matomumą, pritraukia ir darbdavius, ir potencialius naujus komandos narius ar verslo partnerius. 

Šiandieninėje konkurencingoje darbo rinkoje networkingas tapo nepakeičiamu įrankiu. Atkaklumas ir nuoseklumas – tai sėkmingos tinklaveikos raktažodžiai. Svarbu ne vien tai, ką pažįstame, bet ir ko išmokstame ar kuo prisidedame prie profesinės bendruomenės. Puoselėdami šiuos prasmingus santykius galime atverti nematomą darbo rinką, rasti tinkamesnį darbą, sutikti bendraminčių ir nuolat tobulėti.

Tinklaveika – slaptas ginklas karjeroje

Darbo ir poilsio balanso tema tampa tokia aktuali, kad pažangiausi darbdaviai siūlo šią galimybę savo darbo skelbimuose, o draugų ar kolegų pokalbiuose dalinamasi praktiniais patarimais, kaip tą balansą atrasti, arba guodžiamasi, kad darbas atima per daug laiko ir kitiems (ne)svarbiems dalykams jo nebelieka.

Iš tiesų darbo ir gyvenimo disbalansas turi kur kas gilesnes šaknis nei mums dažnai atrodo. Juk balansas neatsiranda vien dėl to, kad kažkiek sutrumpiname darbo valandas biure, kada nekada ištaikome progą užkąsti kažkur lauke, pasakome „ne“ darbiniams skambučiams po 20 valandos ar atsikeliame ryte 15 minučių anksčiau, kad spėtume pamedituoti. Ko gero jau bandėte šiuos dalykus. Ar jie veikia?

Jei ne, vadinasi, problema slypi giliau. Ten, kur jūs jaučiatės tartum dalintumėte save į dvi dalis. Tiesiog darbe esate vienas žmogus, o namuose kitas. Nuolat turite persijungti, nes darbinėje aplinkoje negalite leisti sau būti savimi. Retomis sąmoningumo akimirkomis darbe pradedate ilgėtis namų arba tos aplinkos, kurioje jaučiatės gerai, kuri jus įkvepia. Grįžęs namo greitai išsineriate iš darbinės aprangos, nes viską, kas susiję su darbu, norite padėti į šalį ir neprisiminti to kuo ilgiau.

Netgi sekančios dienos ryte būtų gerai to neprisiminti. Jeigu tik būtų įmanoma... Nes net ir būdamas namie su savais, mintimis nuolat nusikeliate į darbines peripetijas ir modeliuojate, kaip bandysite įtikinti savo vadovą, kad jūsų iniciatyva yra tikrai svarbi. Gyvendami tokiuose prieštaravimuose mes prarandame energiją. Prarandame galią. Prarandame momentus, kai galime tiesiog mėgautis ir būti savimi, nesislepiant ir nepataikaujant.

Visa tai kyla iš įsitikinimo, kad gyvenimas ir darbas yra kažkaip atskirti. Kad gyvenime galime džiaugtis, mėgautis, atsipalaiduoti, o darbe ne. Todėl darbą reikia atskirti ir atriboti nuo savo gyvenimo. Išėjus iš darbo, „uždaryti duris“. Lyg ten paliktum tikrą peklą... Bet juk darbas yra gyvenimo dalis. Todėl užuot kartais skausmingai bandę subalansuoti darbo ir gyvenimo reikalus, pirmiausia galėtume darbe paieškoti galimybės saviraiškai. Dirbti tai, kas leistų tiesiog būti savimi ir patirti prasmę, entuziazmą, džiaugsmą – taip, kaip tai patiriame veiklose, kurias vadiname pomėgiais.

O kas, jei vietoje varginančių darbo ir gyvenimo balanso paieškų tiesiog suderintume darbą ir gyvenimą taip, kad 17 valandą nereikėtų persijunginėti ir tapti tuo, kuo esame iš tikrųjų? Kas, jeigu savo karjerą kurtume sąmoningai derindami ją su savo gyvenimo poreikiais? Tokią karjerą, kurioje jaustumės patys savimi ir kuri natūraliai papildytų mūsų gyvenimą, o ne būtų tiesiog jo dalimi, kurią bandome kažkaip prisukti prie savo gyvenimo varžteliu.

Lengva pasakyti, ne taip lengva padaryti. Jeigu jūs ilgai dirbote tai, kas jautėte, yra ne jums, gali būti, kad nebus taip paprasta suvokti, kas uždega kibirkštis jūsų širdyje. Tačiau jeigu darbo ir gyvenimo natūralaus suderinamumo idėja jums atrodo artima, pasidalinsiu keliais žingsniais, nuo kurių būtų galima pradėti.

Pirmiausia, nustokite ieškoti darbo ir gyvenimo balanso sutelkę visas vidines valios pastangas. Tiesiog sustokite.

Antra, nebijokite pasvajoti apie žymiai didesnius dalykus, nei leidote sau karjeroje turėti iki šiol. Nes jeigu norėdami pakeisti karjerą pradedate nuo darbo skelbimų ir tikitės, kad juose atrasite „raktinius“ žodžius, kurie suteiks įkvėpimo, jūs tik atitolinate tokią karjerą, dėl kurios norėsis su džiaugsmu ryte keltis iš lovos. Pagalvokite, kur ieškotumėte darbo, kuris jums taip patiktų, kad darbo ir gyvenimo balanso klausimas taptų visiškai nereikšmingas. Arba ką darytumėte, ką veiktumėte, jei jums mokėtų už tai, kad esate tiesiog savimi?

Dar vienas, bene svarbiausias, momentas. Gali būti, kad iki šiol jūsų mintys ir pastangos ieškant naujos karjeros krypties ar naujo darbo buvo sutelktos į išorę, tai yra jūs naršėte darbo skelbimų portaluose, bendravote su atrankų žmonėmis, perrašinėjote CV. Tačiau norint suderinti darbą ir kitus gyvenimo poreikius, pirmiausia atsakymų reikia ieškoti savyje, pažinti save ir savo intencijas. Pažinti savo vidų. Ir per gyvenimą pradėti keliauti į pasaulį aplink save žiūrint įsimylėjelio akimis. Kuo žavitės žiūrėdamas pro „rožinius akinius“? Kur tos akys jus veda? Ką tokio išskirtinio, jums mielo jos pritraukia į jūsų gyvenimą? Skirkite pasimatymus sau ir tapkite tuo vaiku, kuris į pasaulį žiūri smalsiomis, atviromis akimis.

Pagaliau, geriausias ženklas, kad esate dermėje su savimi, yra to įsivaizduojamo balanso praradimas. Kaip sakoma: „Pasileiskite plaukus!“ Lengvabūdiškai ir džiaugsmingai pasinerkite į veiklas, kuriose tiesiog būnate, o ne svarstote, kas ten kaip ir prie ko... Prisiminkite, kada praeityje jau turėjote momentus, kai dirbdami buvote visiškai laimingi ir užsidegę, nežiūrint į nieką? Kada jautėte gaivališką jėgą savyje, kai veikėte nematydamas žmonių žvilgsnių? Kur ir kada galėjote tiesiog mėgautis? Ar galite tai padaryti dabar?

Pasinaudokite šiais raktais, kurie slypi jūsų viduje, nes čia ir prasideda jūsų darbo ir poilsio balansas.

Kur ieškoti darbo ir poilsio balanso?

Kur rasti geidžiamą specialistą, kaip jį privilioti ir įdarbinti, kol jis nepasirinko kitos organizacijos – taip skamba kone opiausia paskutinio dešimtmečio personalo specialistų sprendžiama problema. Dalyvaujant „kovoje“ dėl kandidatų, svarbu suprasti, kas juos motyvuoja, kodėl jie pradeda naujo darbo paiešką ir kuo remdamiesi priima sprendimą vieno ar kito darbdavio naudai. 

Manoma, kad pagrindiniai motyvai keisti darbą yra didesnės pajamos, karjeros galimybės arba proga išbandyti save naujuose projektuose, kurie augina ekspertiškumą. Ne paslaptis, kad dažnai kandidatus ieškoti naujo darbo skatina noras pabėgti nuo psichologinio diskomforto kolektyve; kandidatų požiūrį į darbą veikia ir pastarųjų metų įvykių, tokių kaip pandemija ir karas, sukeltas nestabilumas.

Įprasta manyti, kad keisdamas darbą darbuotojas visų pirma stengiasi padidinti savo pajamas, tačiau ar tai visada tiesa? Kokie dar motyvai skatina rinktis kitą darbą, net jei atlygis lieka toks pat?

Karjeros galimybės ir profesinis tobulėjimas, dažnai siejami su ateityje didėsiančiu atlyginimu, gali kompensuoti siūlomą panašų į ankstesnį atlygį. Kandidatai vis dažniau mini ne vien tradicinę vertikalią karjerą, bet ir horizontaliąją, kai siūloma dirbti prie vis ambicingesnių, ženklesnių savo apimtimi ar biudžetu projektų. Įdomu ir tai, kad neretai karjeros konsultacijų metu specialistai prisipažįsta, kad labiausiai norėtų dirbti su vadovais, kurie būtų jiems autoritetu ir iš kurių būtų galima pasimokyti.

Su vis didėjančiu poreikiu gyventi subalansuotą, kokybišką gyvenimą galime sieti keletą kitų darbuotojų pageidavimų – sveiką vidinę organizacijos kultūrą bei galimybę dirbti nuotoliniu arba hibridiniu būdu. COVID-19 pandemija daugeliui parodė, kad galima dirbti ne vien biure, ir dauguma kandidatų dabar itin vertina lankstumą dirbti nuotoliniu  arba mišriu būdu. Žmonės sąmoningai ieško informacijos, ar darbdavys suteikia galimybę pasirūpinti šeimos reikalais, pabrėžia psichologinio mikroklimato svarbą darbovietėje, investuoja į tyrimus ir komandos stiprinimo iniciatyvas.

Sparčiai kintančiame pasaulyje kandidatai dažnai nori tapti inovatyvių, technologiškai progresyvių organizacijų dalimi ne tik dėl didesnių atlyginimų, bet ir pažangių sprendimų, deklaruojamos laisvesnės darbo kultūros ir ateities perspektyvų. Tokios organizacijos neretai siejamos su tvarumu ir socialinė atsakomybe, o daugelis kandidatų vis labiau domisi darbu įmonėse, kurios demonstruoja įsipareigojimą puoselėti šias vertybes.

Praktinę įtaką darbdavio pasirinkimui ir sparčiam įsidarbinimui turi atvira ir skaidri komunikacija atrankos proceso metu. Kandidatai vertina aiškiai formuluojamus lūkesčius, laiku pateikiamus atsakymus apie atrankos eigą ir konstruktyvų grįžtamąjį ryšį.

Finansinis aspektas labai svarbus – tai akivaizdu. Tačiau ne kiekviena įmonė gali sau leisti dalyvauti atlyginimų lenktynėse, todėl kartais laimi įmonės požiūris į  darbuotojus, rūpinimasis jų gerove, stabilumas ir skaidrumas, galimybė augti ir tobulėti bei dirbti sveikoje organizacijoje. 

Ar tikrai atlyginimas svarbiausia: kas gi iš tiesų domina kandidatą?

Koučerė ir personalo praktikė

Personalo atrankų procesas pastaraisiais metais smarkiai pasikeitė. Vienas ryškiausių pokyčių – visų laiką taupantis gyvų susitikimų atsisakymas ir perėjimas prie nuotolinių pokalbių su kandidatais. 

Nuotolinių atrankų srityje sparčiai tobulėjančios technologijos atveria daugybę įdomių ir vertingų galimybių verslui.

Visgi, kad ir kaip patraukliai skambėtų nuotolinių atrankų atveriamos galimybės, šis procesas gali sąlygoti ir įvairius nesklandumus, tad prieš pereinant prie tokio tipo atrankų būtina apsvarstyti jų keliamas grėsmes.

Nuotolinės atrankos atveria verslui įdomių ir vertingų galimybių, tačiau būtina pasvarstyti ir kaip sumažinti grėsmes. Pavyzdžiui, tokio tipo atrankas vykdantiems darbuotojams verta stiprinti bendravimo įgūdžius, skaitmenines kompetencijas, gilinti kibernetinio saugumo žinias. Tai darydami jie gali padėti organizacijoms atrasti tinkamiausius kandidatus iš viso pasaulio ir prisidėti tiek prie darbuotojų, tiek prie verslo ilgalaikės sėkmės vis labiau skaitmenizuotame pasaulyje.

Nuotolinės darbuotojų atrankos: grėsmės ir galimybės verslui

Dažnai, vertinant pardavimų vadybininko patirtį, didžiausias dėmesys skiriamas išdirbtiems metams, tačiau laikas, kurį kandidatas skyrė pardavimų veiklai, dar negarantuoja jo profesionalumo. Yra keli esminiai kriterijai, kurie padės jums tiksliai nustatyti, ar turite reikalą su tikru pardavimų ekspertu.

Pokalbio su kandidatu metu užduokite klausimą, su kiek iš buvusių ir esamų savo klientų jis yra susijungęs (angl. connect) socialiniuose tinkluose, pavyzdžiui LinkedIn ar Facebook. Pardavimų ekspertai puikiai supranta, kad jų didžiausias turtas – klientai. Todėl visada stengiasi surasti su jais kuo daugiau sąlyčio taškų: bendri pažįstami, hobis, sportas, retais atvejais – politika ir t. t. Tikras pardavimų ekspertas nuolatos stengiasi praplėsti savo pažinčių ratą, o lengviausias būdas tai padaryti – socialiniai tinklai. Jeigu kandidatas nėra to daręs, tai arba jis pardavinėjo nekokybišką produkciją ir jam buvo gėda susijungti su klientu, arba jis neįvertina socialinių tinklų naudos, kas reiškia, kad jis nėra pardavimų ekspertas.

Santykiai su klientais

Pirmą kartą bendraujant su kandidatu telefonu, atkreipkite dėmesį į jo emocinę būseną. Tikras pardavimų specialistas nepriklausomai nuo situacijos, kurioje jis šiuo metu yra, pajautęs naują galimybę, gali akimirksniu persijungti į pozityvų ir nuotaikingą bendravimą. Esmė tame, jog į pardavimų rezultatą orientuotas vadybininkas sugeba bet kuriuo momentu būti tuo, kuo reikia, kad pasiektų geriausių rezultatų. Net nematydamas savo pašnekovo jis akimirksniu „įjungs“ šypseną ir malonų bei pozityvų bendravimą. Tokiame pokalbyje jūs neišgirsite monotoniško arba tylaus balso, jame nebus abejingumo arba šaltumo. Jeigu yra kitaip, tuomet tai pirmas signalas, kad turite reikalą ne su pardavimų ekspertu, o su žmogumi, kuris galbūt tiesiog yra dirbęs pardavimuose. 

Pozityvumas

Bendraudami su pardavimų specialistu, užduokite jam klausimą apie geriausią atlygį už pardavimus. Pateikite situaciją, kad pavyzdžiui jau praėjo šeši ar daugiau mėnesių po įdarbinimo, kad vadybininkas jau disponuoja visa informacija apie jūsų parduodamus produktus ar paslaugas. Jam jau  nebereikia kolegų pagalbos, kad uždarytų sandorį su didžiausiais įmonės klientais. Koks turėtų būti atlyginimas, kad kandidatas išsitrauktų telefoną ir paskambintų savo draugams ar artimiesiems pasigirti, kiek jis uždirbo? Koks atlyginimas turėtų būti, kad taip įvyktų? Iš atsakymo jūs suprasite, su kuo turite reikalą, kokios šio žmogaus ambicijos. Ar jos per mažos ir turite reikalą viso labo su pardavimų mėgėju, o galbūt jos viršija bet kokią logiką ir adekvatumą. Prieš užduodami šį klausimą, būtinai pasiteiraukite pardavimų skyriaus, kokį didžiausią atlygį jie yra išmokėję savo vadybininkams arba koks potencialiai didžiausias priedas gali būti išmokėtas pardavėjui.

Ambicijos

Geras pardavimų specialistas supranta, kad norint sumažinti pasipriešinimą  iš kliento bei greičiau uždaryti sandorį, privalu nuolatos tobulinti savo kompetencijas. Rekomenduotina pokalbio metu užduoti klausimą apie kandidato žinių stiprinimą. Paklauskite, kokius pardavimo mokymus jis yra baigęs pats, o kokiuose seminaruose dalyvavo savo buvusių darbdavių iniciatyva. Kokią literatūrą apie pardavimus arba derybas jis yra skaitęs, bei kas jam sukėlė didžiausią susidomėjimą? Kokias metodikas jis išbandė realiuose pardavimuose? Kas pasiteisino, o kas galiausiai buvo atmesta? Tikras pardavimų specialistas gebės greitai atsakyti jums į šiuos klausimus ir pateikti realius pavyzdžius. Jeigu kandidatas nesidomi pardavimų tendencijomis arba neskiria laiko savo gebėjimams tobulinti, vargu ar jis yra tas, kurio jūs ieškote.

Pardavimo gebėjimų tobulinimas

Nepriklausomai nuo to, kiek laiko kandidatas dirbo pardavimų srityje, jis privalo tiksliai žinoti, kodėl jam pavyko arba nepavyko parduoti konkrečiam klientui. Pokalbio metu paprašykite įvardinti tris paskutinius klientus, su kuriais pavyko uždaryti sandorį ir tris paskutinius klientus, su kuriais pardavimas neįvyko. Tegul pardavimų specialistas nurodo tikslias sandorio uždarymo priežastis ir detaliai papasakoja apie tai, kas jam sutrukdė gauti parašą ant sutarties. Esmė tame, kad geram pardavėjui pardavimai yra kaip sportas. Profesionalūs sportininkai visada analizuoja rungtynes ir pasiektą rezultatą. Jie tai daro savarankiškai arba su trenerio pagalba. Bet kuriuo atveju daromos išvados, kaip kitą kartą elgtis vienoje ar kitoje situacijoje, kad pavyktų gauti geriausią rezultatą. Jeigu pardavimų vadybininkas neatlieka tokios analizės, vadinasi jis nėra linkęs tobulinti savo kompetencijų ir dabartiniai rezultatai jį pilnai tenkina, jis nemato priežasčių augti.

Realus pardavimo veiksmų suvokimas

Vienas svarbiausių klausimų pardavimo specialistui – ką jums reiškia pinigai? Dažnai šis klausimas išbalansuoja pašnekovą. Klausimas gana asmeniškas, o kai kuriems kandidatams gali pasirodyti netgi intymus. Bet kuriuo atveju, norint atrinkti gerą pardavimų specialistą, privalu jį užduoti. Vienas blogiausių atsakymų, kurį kompanija gali išgirsti iš pardavėjo, tai: „Pinigai ne pats svarbiausias dalykas gyvenime .... “.Tikrai nenoriu pasakyti, kad yra kitaip, tačiau pardavimų veikloje gauti pinigai, pasirašytų sandorių suma, pelningumas nuo uždarytų kontraktų – yra geriausias pardavimų specialisto veiklos įvertinimas. Jeigu kandidatas „baidosi“ pinigų arba mano, kad tai ne pats svarbiausias dalykas jo veikloje, tai didelių klientų jis neatves.

Požiūris į pinigus

Pabaigai – užduokite kandidatui klausimą, kas yra garsiausias visų laikų pardavėjas. Atsakymas į šį klausimą padės jums suprasti, su kuo turite reikalą. Tikras pardavimų specialistas nuolatos domisi pardavimų pasaulio įvykiais ir atsakys jums akimirksniu, o tie, kurie viso labo leidžia laiką pardavimuose, ilgai ieškos tinkamo atsakymo. Teisingas atsakymas – Joe Girardas, italų kilmės amerikietis, kuris yra įtrauktas į Gineso rekordų knygą kaip geriausias visų laikų pardavėjas.

Kaip atpažinti gerą pardavimų specialistą?

Kaip elgtumėtės, jei dabar jums pasitaikytų galimybė padaryti pertrauką karjeroje (angl. „career break“)? Būtent dabar. Apie ką pagalvotumėte? Ar svarstytumėte, kiek pinigų turite sąskaitoje, ar „išleistų“ darbdavys, ką apskritai pasakytų jūsų tiesioginis vadovas? Kaip tai atrodytų jūsų gyvenimo aprašyme? O gal su palengvėjimu priimtumėte tokį pasiūlymą?

Pastebima tendencija, kad palikę vieną darbo vietą, žmonės nebeskuba vėl įsidarbinti, o renkasi padaryti pertrauką. Kada tokios pertraukos yra naudingos ir kada atneša daugiau žalos? Kaip karjeros pertraukas vertina darbdaviai? Ekspertai atskleidžia, kad per pastaruosius kelerius metus tokios karjeros pertraukos pasidarė gana įprastos, nes pandemija apvertė tradicinį požiūrį į darbą. Daugelis žmonių buvo priversti stabdyti savo darbinę veiklą, verslus; kiti buvo atleisti, dalis nusprendė padaryti karjeros pertrauką, kad galėtų  skirti daugiau dėmesio savo ir artimųjų sveikatai. 

Panašiu metu darboholizmas nustojo būti priežastimi savimi didžiuotis, bedarbio statusas tapo ne toks baisus ir gėdingas, o dalis žmonių, susidūrę su desperatiškais ir neretai gana drastiškais darbdavių sprendimais kolektyvų atžvilgiu, nutarė mažiau įsitraukti ir patys. Susilpnėję ryšiai su kolegomis ir emocinis išsekimas, kuriuos sukėlė nuotolinis darbas, lojalumo darbdaviui nepastiprino. Nenuostabu, kad tokie reiškiniai, kaip „tylusis atsitraukimas“, kuomet darbuotojai pasirenka tiek įsitraukti į darbus, kiek to reikalauja darbo sutartis,  ir „didysis išėjimas“ (dar verčiamas kaip „masinis išėjimas iš darbo“) mūsų gyvenimuose atsirado visai neseniai.

Kokiems gi tikslams dažniausiai panaudojama karjeros pertrauka?

Kada karjeros pertrauka ne į naudą? Jei žengiami tik pirmieji karjeros žingsniai, ir karjera norima linkme tik pradeda įsibėgėti – verčiau laiką skirti tvirto pamato sukūrimui nei poilsiui, kaip ir tais atvejais, kai profesinė aplinka ir industrija itin konkurencinga, arba panašios pozicijos atsilaisvina ypač retai. Šeimyniniai, darbiniai ir finansiniai įsipareigojimai, nestabili ar nepalanki ekonominė situacija šalyje – rimtos priežastys susilaikyti nuo pertraukų.

Apskritai, karjeros pertrauka nėra naujas reiškinys – Vakarų kultūroje senokai įsitvirtinusi „sabbatical“ sąvoka, o Lietuvoje nieko nestebina 1–3, o kartais ir ilgesnės vaikų priežiūros „atostogos“. Džiugina tai, kad  darbdavių požiūris keičiasi ir tampa vis palankesnis potencialių darbuotojų savęs ieškojimams, rūpinimuisi sveikatos ir šeimos reikalais, gyvenimo ir darbo balansui. Galų gale, net ir „Linkedin“ prieš kurį laiką pristatė  „career break“ opciją – šiuo metu galima pasirinkti iš 13 karjeros pertraukos priežasčių – ir išties funkcija gana dažnai naudojama.

Karjeros pertrauka – naujas būdas atstatyti balansą?

Būna, kad po atostogų vos grįžus į darbus užgriūva tokia užduočių lavina, jog norisi tik pabėgti į dar vienas atostogas (galbūt – net į negyvenamą salą). Užuot kūrę pabėgimo planus, šįkart išmėginkite naują strategiją: nespausti savęs į rėmus, sumažinti lūkesčius sau ir pasinaudoti pamokomis, kurias išmokote ilsėdamiesi.

Pirmiausia susirašykite visus į galvą ateinančius darbus, kuriuos norite padaryti. Kai jie bus užrašyti ant popieriaus, jums nebereikės jų atsiminti, tad atlaisvinsite savo smegenyse vietos ir galėsite imtis kitų užduočių. Be to, kaskart pažymėdami po vieną atliktą užduotį kaip padarytą, pajausite malonumą užbaigti darbus ir įgausite motyvacijos judėti toliau.

Sudarykite užduočių sąrašą

Pirmoji jūsų užduotis tebūnie sutvarkyti darbo aplinką. Tvarkinga aplinka padeda susikurti tvarką galvoje. Kad ir kiek daug darbų susikaupė per jūsų atostogas, švari ir maloni darbo vieta padės susitelkti ir bus įkvepianti pradžia mažinant atliktinų užduočių sąrašą.

Pradėkite nuo tvarkos

Iš savo sąrašo pasirinkite tris darbus, kuriuos atliksite pirmiausia. Jie neturi būti dideli – verčiau pasirinkite tokius, kuriuos pabaigti galėsite greitai ir paprastai. Užsitikrindami tokį sklandų startą susikaupsite tolesniems darbams ir lengvai sugrįšite į ritmą.

Įveikite tris kitas užduotis

Nors po atostogų užduočių neretai būna daug ir kiekviena iš jų atrodo skubi, tikėdamiesi per pirmą savaitę padaryti visus susikaupusius darbus rizikuojate pervargti, perdegti ir stebėtinai greitai iššvaistyti ilsintis sukauptą energiją. 

Nebandykite „praryti dramblio“

Dažnai pailsėjus  lengviau pratęsti darbus, kurie jau buvo pradėti, negu imtis kažko visiškai naujo. Dabar galite su nauja energija ir šviežiu požiūriu pabaigti  prieš atostogas pradėtus projektus, o naujas idėjas užsirašykite ir susiplanuokite jų įgyvendinimą ateityje.

Grįžkite prie to, kas jau pradėta

Neįpareigojantys pokalbiai su kolegomis leidžia ne tik pasidalinti atostogų įspūdžiais, bet ir geriau pajausti situaciją darbe bei suprasti, kuo gyvena komandos nariai ir kokie prioritetai sukasi jų galvose. 

Atnaujinkite ryšius

Jei galite, kelioms dienoms atidėkite darbinius susitikimus – jie užima daug laiko ir, dar nespėjus pamatyti bendro susikaupusių darbų vaizdo, gali iškreipti prioritetų sąrašą. Kad nesukurtumėte lūkesčių, jog nuo pat pirmos grįžimo į darbus dienos atsakysite į visus laiškus ir visur dalyvausite, galite pirmoms kelioms dienoms palikti įjungtą autoatsakiklį. Žinoma, jame turėtų būti tekstas, primenantis, kad į elektroninius laiškus atsakysite kuo greičiau, per pirmąsias kelias dienas grįžę į darbą.

Susilaikykite nuo susitikimų

Grįžimas į darbus po atostogų suteikia puikią progą į savo kasdienę rutiną pažvelgti naujai. Kol atostogų nuotaika dar neišblėso, įtraukite į ją atpalaiduojančių ir gerą sveikatą užtikrinančių veiklų, kurios leidžia išlaikyti sveiką gyvenimo ir darbo balansą.

Atnaujinkite savo rutiną

Jei atostogas leidote ramiai, turiningai, su savo šeima ar geriausiais draugais, o po jų grįžote į darbą, kuriame jaučiate daug streso ir mažai prasmės, pirmąsias dienas darbe gali lydėti klausimas: „kam man visa tai?“. Kad susigrąžintumėte prasmės pojūtį, prisiminkite savo karjeros istoriją ir turėkite aiškią viziją ateičiai. Kokius svarbius darbus jau esate įgyvendinęs? Kaip jie prisidėjo prie kitų žmonių gerovės? Kokios ateities sau norite ir kaip darbas padeda jums įgyvendinti savo planus? 

Matykite platesnį vaizdą

Poilsis yra svarbi produktyvaus darbo dalis. Pasižymėkite kalendoriuje kitas savo atostogas. Nutarkite, ką per jas norite nuveikti ir patirti. Turėdami aiškų poilsio planą į susikaupusius darbus galėsite žvelgti kaip į dabartinį savo gyvenimo etapą, o ne nuosprendį visam gyvenimui.

Susiplanuokite kitas atostogas

Toks palaipsnis grįžimas į darbus, kantrybė ir sveikų ribų brėžimas padės sukauptą energijos bagažą panaudoti tvariai ir maksimaliai produktyviai – o tuo džiaugsitės ne tik jūs, bet ir jūsų darbdavys.

Atmintinė grįžtantiems po atostogų: 10 patarimų sklandžiai pradžiai

Nors pardavimų komandos vadybininkai yra tokie pat įmonės darbuotojai kaip ir kitų skyrių specialistai, tačiau pardavėjų motyvavimas turi tam tikrų išskirtinumų. Todėl, norėdami tinkamai motyvuoti pardavimo specialistus, turėtumėte atsižvelgti į tam tikrus jų veiklos ypatumus.

Pardavimų specialisto atlygį dažnai sudaro bazinis atlyginimas ir priedas nuo pardavimų apimties. Todėl priedo apskaičiavimas turi būti ypatingai aiškus ir paprastas. Pardavėjas privalo turėti galimybę savarankiškai ir greitai apskaičiuoti, kokio dydžio priedą jis gaus, sėkmingai pasirašęs vieną ar kitą pardavimo sutartį. Dar geriau, kai tokius skaičiavimus atlieka CRM sistema arba speciali skaičiuoklė. Tuo atveju, jeigu pardavimo vadybininkas nežino, kokio priedo jam tikėtis arba sužino tai tik po pardavimo, yra rizika, kad dėl specialisto motyvacijos trūkumo šis pardavimas taip ir neįvyks. Beje, siekiant didesnės darbuotojo motyvacijos, priedus rekomenduojama apskaičiuoti ir mokėti kas mėnesį, o ne kas ketvirtį ar pusmetį.

Aiški ir skaidri motyvacinė sistema

Iš visų įmonės darbuotojų, būtent pardavimo specialistai su klientais bendrauja daugiausiai. Statistiškai, vienas sėkmingas pardavimas tenka maždaug penkiems klientams, su kuriais pardavimų vadybininkas kontaktavo. Todėl, norėdami įvykdyti pardavimų planą, vadybininkai tiesiog priversti daug bendrauti su skirtingais klientais ir aiškintis jų poreikius. Aukšto lygio pardavimo specialistas sugebės gauti daug kokybiškos ir vertingos informacijos. Tačiau ne visada kompanijų produktai ar paslaugos visiškai atitinka klientų poreikius. Kartais trūksta visai nedaug, o jeigu pardavėjas negali daryti įtakos produktų krepšelio praplėtimui arba žino, kad niekas iš įmonės vadovų nekreips dėmesio į jo siūlymus, motyvacija automatiškai sumažės. Prisiminkite, pardavėjai daugiausiai bendrauja su rinka.

Išklausykite žinutę, kurią pardavėjai atneša iš rinkos

Vis dar vyrauja nuomonė, kad pardavimų skyrius ‒ tai „jaunų studentų šutvė“, kuri nieko nesupranta apie įmonės teikiamas paslaugas. Jeigu tokia kompanija nori turėti gerai motyvuotą pardavimų komandą, ji privalo pakeisti tokį požiūrį. Pardavimų skyrius ‒ tai vienintelis skyrius įmonėje, kuris yra tiesiogiai atsakingas už pajamas. Daugiau nei 9 iš 10 startuolių žlunga, nes nesugeba užtikrinti nuolatinio pardavimų srauto. Patyrę vadovai ir įmonių savininkai gerai žino, kad be pardavimų nėra ir verslo. Todėl, jeigu kompanija nori turėti nuolatinį pardavimų srautą ir gerai motyvuotą komandą, ji tiesiog privalo užtikrinti lygiavertį bendravimą tarp skirtingų įmonės skyrių.

Lygiavertis bendravimas tarp įmonės skyrių

Palyginus su kitomis specialybėmis, pardavimų vadybininko darbo kokybė lengviausiai pamatuojama. Tai viso labo skaičius – sandorių suma. Tačiau mažai kas iš vadovų įsigilina, o kas visgi yra už to skaičiaus? Kokius darbus turėjo atlikti pardavėjas, kad gautų šį skaičių? Įsigilinus paaiškėja, kad daugiau nei pusę savo laiko pardavėjas buvo priverstas skirti veiklai, nesusijusiai su pardavimais: aiškinantis, ar produktas turi atitinkamą funkcionalumą, derinant su teisės skyriumi klientui abejones keliančius sutarties punktus, „nuo nulio″ ruošiant produktų prezentaciją, pildant begales lentelių ir t.t. Pasikalbėkite su savo pardavėjais, paklauskite, kokie darbai jų manymu jiems nepriklauso, kas atima pardavimams skirtą laiką? Nustatę šiuos trukdžius, pasistenkite kuo skubiau juos pašalinti ir pamatysite, kaip padidės ne tik pardavimų komandos motyvacija, bet ir įmonės pajamos.

Kuo mažiau betikslės veiklos

Norint įdarbinti arba pervilioti į savo pardavimų komandą patyrusį ir motyvuotą specialistą, būtina disponuoti tiksliais pardavimų skaičiais: vidutinis sandorių kiekis per mėnesį, vidutinė sandorio suma, vidutinis sandorio uždarymo laikas, nestandartinių (ypatingai didelių) pardavimų kiekiai ir sumos per metus. Patyręs pardavėjas akimirksniu palygins šiuos skaičius su jam nustatytu pardavimų planu ir įvertins savo galimybes bei jūsų įmonės sąžiningumą jo atžvilgiu. Kartais, įmonių atstovai pasakoja apie stambiausius klientus ar fantastinio dydžio pardavimus, pristatydami tai kaip kasdienybę, ir nutyli, kad tokios sutartys pasirašomos tik kartą per 2–3 metus. Būkite sąžiningi su pardavimu specialistais, nežadėkite jiems to, ko nėra, ir tiesiog pateikite tikslią vidutinių sandorių statistiką, o tik po to pasakokite apie „banginius“, kuriuos pavyko sužvejoti.

Tiksli pardavimų statistika

Darbo pokalbio metu į klausimą „Ko tikitės iš mūsų įmonės?“ 8 iš 10 pardavimo specialistų atsako, kad tikisi stipraus pardavimų skyriaus vadovo, kuris turėtų didelę patirtį, gebėtų įkvėpti, padrąsinti ir apskritai būtų sektinu pavyzdžiu. Versle pardavimai dažnai lyginami su medžiokle ‒ matyt, dėl šios priežasties „medžiotojai“ tikisi patyrusio vedlio, kuris gerai pažinotų rinką, klientus ir jų įpročius, skirtingas „medžiojimo“ technikas ir kitas gudrybes, kurios pravers, norint pasiekti geriausių pardavimo rezultatų. Pardavimai pasižymi nepastovumu, todėl pardavėjai nori būti tikri, kad sunkią akimirką jie turės patyrusį ir tvirtą vadovą, o ne panikuojantį kritiką. Būti geru pardavėju nereiškia būti geru vadovu, tačiau vadovavimo galima išmokti iš tų, kurie buvo gerais vadovais ir tapo gerais mokytojais.

Sektinas pavyzdys

Pabaigai – pats svarbiausias patarimas: kuo dažniau girkite savo pardavimų komandą, dar geriau, jeigu tai darysite viešai. Pagirkite už atvestą klientą, už pasirašytą sutartį, už laiku atliktą konsultaciją, už bet kokią iniciatyvą ir pan. Pardavėjams patinka būti matomiems, jiems patinka būti dėmesio centre, tai juos įkvepia. Todėl, jeigu kiekvieną rytą skirsite bent 15–20 minučių savo pardavimo komandai įkvėpti, vakare tikrai žinosite, dėl ko juos pagirsite kitą dieną.

Negailėkite dėmesio

7 būdai motyvuoti pardavimų komandą

Aplankius dvejonėms dėl karjeros pokyčių, atsiveria du keliai: investuoti daugiau savo laiko ir pastangų į perspektyvas organizacijoje, kurioje dirbate dabar, arba atnaujinti CV ir leistis į naujo darbo paieškas. Tačiau prieš imantis veiksmų, derėtų atsakyti sau į keletą klausimų, kurie padės įsivertinti, kuriuo keliu geriau pasukti.

Ar jau ištobulinote įgūdžius, reikalingus jūsų pozicijai? Prisiimate atsakomybę už savo darbo rezultatus, tinkamai ir laiku atliekate užduotis? O gal darbe jaučiate nuobodulį, o įkvėpimas aplanko vis rečiau?

Jei į šiuos klausimus atsakėte neigiamai ir manote, kad dar nesate visko pasiekęs dabartinėje pozicijoje, įvertinkite savo įgūdžius ir kompetencijas, kurias norėtumėte patobulinti, ir ieškokite būdų, kaip tai padaryti. Pasidomėkite, ar įmonė galėtų suteikti tokias galimybes. Arba investuokite į save pats: peržiūrėkite turimus resursus ir pasinaudokite daugybe nebrangiai prieinamų galimybių. Tobulinkite įgūdžius nuosekliai ir efektyviai.

Kita vertus, jei tampa nuobodu ir vis dažniau prisiimate darbus, kurie yra už jūsų pozicijos atsakomybės ribų, tai gali būti ženklas, kad esate ją išaugęs ir jau laikas ieškoti kitų galimybių.

Ar savo dabartinėje pozicijoje jau pasiekiau viską, ką galėjau?

Horizonte – paaukštinimas? Ar ši galimybė žavi jus? Objektyviai įvertinkite savo įgūdžius, kompetencijas, pasiekimus, organizacijos karjeros valdymo politiką, kultūrą ir kitas formalias ir neformalias sąlygas ar aplinkybes ir atsakykite sau, kiek esate tikras, kad paaukštinimas atiteks būtent jums? Ar esate pasiruošęs karjeros keliui, kurį nuėjo kai kurie kiti kolegos, kol atsidūrė dabartinėse darbo pozicijose?

Jeigu vis dar yra erdvės augti dabartinėje organizacijoje, ir ši perspektyva jus įkvepia bei gali padėti parodyti save iš geriausios pusės, vertėtų pasilikti ir tęsti savo karjeros kelią ten pat.  Tačiau jei įmonėje nėra aiškios pakaitumo ar karjeros valdymo politikos, o jūs jau ne kartą kalbėjote šia tema su savo tiesioginiu vadovu, tačiau aiškaus grįžtamojo ryšio apie savo galimybes negavote ir matote, kad niekas nevyksta, pats laikas pasidairyti galimybių augti naujoje kompanijoje.

Dar daugiau, jei pasiekėte tą momentą, kai galite pasakyti sau: „Taip, galbūt aš galiu augti ir čia, bet nesijaučiu laimingas srityje, kurioje dirbu, ir norėčiau kažko kito“, nesilaikykite įsikibęs to, kas jums nemiela. Sekite savo nuojauta ir dairykitės, kas tinka labiau.

Ar turiu galimybių augti savo organizacijoje?

Kur save matote po vienerių metų? Ar dabartinis jūsų darbas priartina jus prie karjeros tikslo? Jei po vienerių metų turėtumėte galimybę daryti bet ką, kas tai būtų? Kokias atsakomybes prisiimtumėte, kokius projektus įgyvendintumėte? Kokioje organizacijoje arba darbo pozicijoje jaustumėtės tikrai patenkintas? 

Jei dabartinėje pozicijoje yra galimybė tobulinti savo kompetencijas ir įgyti dar daugiau patirties, kuri padės judėti savo svajonių darbo link, tuomet verta dar pasistengti ir pasinaudoti visomis progomis. 

Tačiau jei dabartinis darbas daugiau netenkina, paklauskite savęs: „Ar noriu skirti savo laiką darbui, kuris prasilenkia su mano tikslu?“ Jei atsakymas yra „ne“ arba net ir „galbūt“, laikas pasidairyti kitų organizacijų pasiūlymų ir susirasti tokią, kurios atitiktų jūsų karjeros tikslus.

Ar ši organizacija ir šios pareigos atitinka mano karjeros tikslus?

Kiek metų dirbate organizacijoje? Ar dirbate pakankamai ilgai ir per tą laiką nuveikėte nemažai reikšmingų darbų? Ar turėjote pakankamai laiko parodyti rezultatus? 

Jei organizacijoje dirbate tik keletą mėnesių ir jau galvojate išeiti, galbūt reikėtų stabtelėti ir pasvarstyti, ką naujo čia dar galėtumėte išmokti. Parodykite iniciatyvą ir atlikite bent keletą užduočių, kurios bus vertos papildyti jūsų CV dar bent keletu pasiekimų.

Ar aš pakankamai daviau šiai organizacijai?

Jei esate įstrigęs dvejonėse, atsakymai į šiuos klausimus padės žengti kitą žingsnį.  Atsakėte sau, kad turite išeiti – daugiau nesvarstykite, o imkitės veiksmų. Nuolatinis situacijos permąstymas tik dar labiau pagilins abejones. O juk esate vertas sėkmingos ir prasmingos karjeros.

4 klausimai, kurie padės atsakyti, ar jau laikas ieškoti naujo darbo

Abejonės savo profesiniais talentais aplanko kone kiekvieną. Visgi, jei jūsų neapleidžia mintys, kad savo darbo nenusipelnėte, nepasitikite savimi, jaučiatės apgaudinėjantis kolegas, jautriai reaguojate net į mažiausias savo klaidas ir išgyvenate, kad savarankiškai nesusitvarkysite su užduotimis – gali būti, kad jus užvaldė imposterio sindromas. 

Imposterio sindromas – tai nesaugumo jausmas, sąlygotas minčių, jog esate ne toks geras kaip kiti. Jis gali pasireikšti ir kaip nerimas, kad kiti tai supras ir jus demaskuos. Kai kurių tyrimų duomenimis, nors kartą gyvenime taip yra jautęsi bent du trečdaliai darbuotojų. Tarp jų – ne tik naujokai: šis sindromas gali pasireikšti bet kam, net ir labai daug pasiekusiems žmonėms. 

Visgi dažniau jį patiria jaunesni žmonės bei aukštesnes pozicijas užimantys kolegos. Nenuostabu – juk šis fenomenas dažniausiai pasireiškia tada, kai prisiimame naujas atsakomybes, įsidarbiname naujame darbe. Ką tik demonstravę geriausias savo savybes ir pasiekimus darbo pokalbyje, imame nerimauti, kad mus į darbą priėmę žmonės pervertino mūsų gebėjimus ir tuoj išsiaiškins, kokie esame iš tiesų.

Pastebima, kad šį nemalonų efektą patiria ir itin ambicingi žmonės, artėjantys prie perdegimo ribos. Net jei jie jaučia, kad atėjo laikas „lėtinti apsukas“, gėdos ir kaltės jausmu mintantis imposterio sindromas gali juos skatinti nepaisyti savo sveikatos ir toliau.

Žinoma – kitoje svarstyklių pusėje tūnantis savęs pervertinimas taip pat nėra siekiamybė. Dirbti laikantis principo „žinau, kad nieko nežinau“ ir jo vedamam nuolat mokytis, tobulėti ir neatsilikti nuo profesinių naujovių – sveikintinas požiūris. Visgi nuo imposterio sindromo kenčiantys žmonės nėra tiesiog kuklūs – jų kuklumas kyla iš visiškai neadekvataus savęs vertinimo.

Tam, kad  atsikratytume šio „apsimetėlio“ efekto, svarbu suprasti, kokia yra jūsų prastos savijautos priežastis ir parinkti tinkamą priešnuodį. Imposterio sindromas turi daug veidų:

Perfekcionistai pamiršta, kad pasiektas rezultatas – geriau nei tobulas. Net jei juos pagiriame, jie tiki, kad galėjo geriau.

Ekspertams būdingas susirūpinimas dėl to, ką ir kiek jei gali padaryti. Jei jiems nors truputį trūksta žinių, gali imti jaustis nevykėliais. 

Natūralūs genijai savo kompetenciją matuoja pagal tai, kaip lengvai ir greitai jie gali veikti. Jei jiems prireikia daugiau laiko situacijai suprasti ir užduočiai įvykdyti, jie nutaria, jog yra per silpni.

Solistams svarbiausia, kas atlieka užduotį. Jie tiki, kad gali ir turi su viskuo susitvarkyti patys. Jie taip pat mano, kad pagalbos prašo tik silpnieji.

Superžmonės savo sėkmę vertina pagal tai, kiek vaidmenų jie gali kokybiškai prisiimti vienu metu. Net jei jiems nepaprastai gerai sekasi vienose rolėse, superžmonės gali jaustis netikėliais dėl to, kad nėra tobuli visose savo užduotyse.

Supratus, kuri mąstymo klaida būdinga jums, galite imtis tai spręsti. Štai ką galite padaryti:

„Apsimetėliai“ darbe: imposterio sindromas aplanko beveik visus

Šiuolaikiniame versle, kuris orientuotas į rezultatą ir inovatyvius sprendimus, vis labiau įprasta į darbo santykius žvelgti kaip į dviejų lygiaverčių partnerių bendradarbiavimą. Todėl norint deramai pristatyti save darbdaviui, vertėtų pasitelkti požiūrį „verslas verslui“. 

Įsivaizduokite, kad jūs esate įmonė, kuri nori kitai įmonei parduoti savo paslaugas, šiuo atveju žinias, gebėjimus ir laiką. Kodėl iš visų rinkoje veikiančių įmonių, t. y. kitų kandidatų, turi pasirinkti būtent jus? Pagalvokite, ką iš tikrųjų perka ši įmonė, kokias užduotis ji nori išspręsti pasamdydama jus, kokia reali šių sprendimų kaina?

Štai kelios esminės rekomendacijos, kaip kokybiškai ir profesionaliai pateikti savo kandidatūrą būsimam darbdaviui.

Pažinkite save ir savo galimybes, analizuodami pasiekimus kitose darbovietėse. Pasistenkite juos paversti konkrečiais skaičiais arba kitais lengvai suprantamais dydžiais. Tuomet užduokite sau klausimą: kaip šie pasiekimai gali padėti šiai įmonei? Kokias tiksliai užduotis jūs galite išspręsti ir kiek jums tai užtruks? Vadovai dažnai neturi laiko, todėl pasistenkite konkretizuoti savo pasiekimus ir galimybes neįsiveldami į ilgus pasakojimus.

Ruošiantis susitikimui ar jo metu, atminkite vieną svarbią tiesą – atsakomybė kainuoja. Verslas nesamdo darbuotojų šiaip sau dėl skaičiaus. Kiekvienas darbuotojas atlieka konkrečias funkcijas t. y. perima atsakomybę už kokybišką ir savalaikį šių funkcijų vykdymą. Jeigu esate įsitikinę, kad galite 100% perimti šią atsakomybę, tuomet prašykite atitinkamos kainos ir darbdavys ją sumokės.

Būtinai peržiūrėkite, kaip jus viešoje erdvėje mato potencialus darbdavys. Jeigu turite CV keliuose darbo paieškos portaluose – įsitikinkite, kad informacija juose sutampa, kad ji išdėstyta aiškiai ir suprantamai. Peržiūrėkite savo socialinius tinklus, komentarų bei pranešimų turinį ir pan. Įmonė nori pasamdyti profesionalą ir tikisi, kad kandidatas apie savo sritį nuolatos komunikuoja viešoje erdvėje. 

Rekomendacijos parduoda geriausiai, todėl sudarykite sąrašą žmonių, kurie galėtų jus parekomenduoti kaip savo srities specialistą. Tai gali būti jūsų esami ar buvę kolegos, skyrių ar įmonių, kuriose jūs dirbote, vadovai. Galite netgi paprašyti atsiliepimų iš savo klientų, su kuriais turėjote bendrų projektų ir padėjote juos sėkmingai įgyvendinti. Pakaks viso labo kelių sakinių, kad įmonė suprastų, jog kiti žmonės jumis pasitiki ir su jumis galima bendradarbiauti. Jeigu dar nesate sukaupę rekomendacijų, pats laikas pradėti jas rinkti.

Pagalvokite, ką galite pasiūlyti čia ir dabar. Išskirkite du arba tris darbdaviui naudingus savo privalumus, kuriuos galėtumėte greitai ir kokybiškai išnaudoti per artimiausią laiką. Tai gali būti jūsų pažinčių ratas su potencialiais klientais, patirtis įgyvendinant pelningą projektą, kurio įmonė dar nėra dariusi ir t. t. Parodykite įmonei, kad jūs ne tik suprantate jų verslą, bet ir sugebate ieškoti naujų galimybių bei esate lygiavertis partneris, su kuriuo verta dirbti.

Pokalbio metu inicijuokite reikalavimų kandidatui peržiūrą. Parodykite iniciatyvą viską nuodugniai išsiaiškinti ir „sudėlioti visus taškus ant i“.  Darbdavys tikrai įvertins tokį žingsnį ir supras, jog jūsų ketinimai yra rimti tiek įmonės, tiek ir savo paties atžvilgiu. Be to, pasitaiko atvejų, kai dalis reikalavimų yra tiesiog pertekliniai arba iš tikrųjų neturi didelės reikšmės. Nuodugniai peržiūrėdami reikalavimus, pasistenkite kartu su darbdaviu išsiaiškinti jų tikrąją svarbą. Negali būti taip, kad visi reikalavimai vienodai svarbūs. Vieni bus daugiau svarbūs, kiti mažiau. Jūsų užduotis – nustatyti, kurie reikalavimai prioritetas, ir dėmesį bei savo galimybių ir patirties pristatymą sutelkti į juos.

Būkite pozityvūs ir atviri – tai sėkmingo pardavimo paslaptis. Profesionalūs pardavėjai naudoja šį patarimą ir džiaugiasi aukštais pardavimų rezultatais. Daugelis žmonių, net ir be papildomų kūno kalbos ar emocijų skaitymo mokymų, sugebės pamatyti, jeigu jiems meluosite ar vaidinsite. Todėl nusiteikite pozityviai, būkite atviri, pademonstruokite pasitikėjimą savimi, užkrėskite savo pašnekovus gera emocija. Čia jums padės „atsarginis nusileidimo takas“ – planas B: kita organizacija, su kuria irgi norėtumėte dirbti, kita pozicija jūsų dabartinėje darbovietėje ir pan. Visada turėkite „atsarginį nusileidimo taką“ ir jums nereikės vaidinti pasitikėjimo.

Būtinai paruoškite klausimus darbdaviui. Tai turėtų būti 5–7 esminiai, aiškūs ir trumpi klausimai. Ruošdami šiuos klausimus prisiminkite pagrindinę taisyklę: jeigu užduodate klausimą – privalote tiksliai žinoti, ką darysite sulaukę atsakymo. Klausimai svarbūs dėl dviejų priežasčių. Pirma – jūs parodysite savo kompetenciją, nes iš klausimų darbdavys supras jūsų ekspertiškumo lygį. Antra – kas užduoda klausimus, tas ir valdo pokalbį. Nepamirškite, kad jūs lygiaverčiai partneriai, tačiau didelius pinigus jums mokės tik tuo atveju, jeigu ir kita pusė tai pripažins.

Sumanus darbuotojus ir darbdavius sujungiantis dirbtinio intelekto sprendimas

Populiarūs darbo skelbimai

Mūsų partneriai

Kaip veikia

Dirbtinio intelekto pagalba pasiektas tikslumas

Atitikties vedlys

Automatizuotas sprendimas

Darbo rinkos įžvalgos

Jūs jau čia, o dabar sekite naujienas

Prenumeratos planai

1,000+
atitikčių tikimės kiekvieną mėnesį

Bendruomenė