Ekspertų įžvalgos

Vienas svarbiausių dalykų derybose yra konkretumas, pagrįsti argumentai. Negalite tiesiog prašyti didesnio atlyginimo nepateikę konkrečių priežasčių. Todėl būtina pasitelkti faktus ir skaičius. Prieš susitikimą rekomenduojama atlikti rinkos tyrimą ir sužinoti, koks yra vidutinis atlyginimas už jūsų einamas arba panašias pareigas. Taip pat atsižvelkite į regioną, verslo sektorių bei konkrečios organizacijos dydį ir žinomumą. Šią informaciją galima rasti darbo skelbimų portaluose, o taip pat tokiuose šaltiniuose kaip „ManoAlga“, „Sodra“ ar Lietuvos statistikos departamento oficialiosios statistikos portalas. Be to, būtina aiškiai žinoti, kaip jūsų asmeniniai pasiekimai prisidėjo prie įmonės sėkmės. Tiksliai išmatuojami rezultatai yra geriausias įrankis derybose. Tai gali būti pardavimų augimas, sėkmingai įgyvendinti projektai, nauji klientai ar procesų tobulinimas. Svarbiausia – aiškiai išdėstyti, kokią konkrečią vertę įmonei sukūrė būtent jūsų indėlis.

Itin svarbu sąžiningai atsakyti sau į klausimą, ar išties profesija nebetinka (ir ją būtina keisti), ar tai netinkamas darbdavys, patirtas perdegimas ar kitos priežastys, kurias galima išspręsti nesiimant drastiškų karjeros pokyčių. Kadangi persikvalifikavimas reikalauja didelių laiko sąnaudų, finansinių išteklių ir pastangų, tikrosios priežasties suvokimas gali padėti blaiviai įvertinti situaciją ir ją išspręsti kitais būdais, pvz., keičiant darbdavį, o ne profesiją. Nesupratus tikrųjų motyvų, ir tiesiog „bėgant“ į naują profesiją, neišspręsta situacija gali kartotis. Nepaisant priežasties, keičiant profesiją tenka skirti daug dėmesio kruopščiam planavimui ir pasiruošimui. Nuo ko gi rekomenduojama pradėti? 

Tai puiki proga reflektuoti savo patirtį, peržvelgti buvusį darbo laiką, išmoktas pamokas, įgytus įgūdžius. Taip pat atvirai išsakyti viską, kas liko nutylėta. Bendra rekomendacija yra visada atvirai kalbėtis su darbdaviu, nes tik pokalbis ir po jo sekantys veiksmai gali padėti keisti situaciją ir darbe jaustis geriau. Dar viena nauda išeinančiam darbuotojui – grįžtamasis darbdavio ryšys, kuris gali skatinti augimą ir tobulėjimą. 

Tai gali būti komanda iš skirtingų šalių, skirtingų tautybių ir kultūrų atstovų skirtingose lokacijose. Gali būti ir komanda žmonių, kurie dirba iš skirtingų tos pačios šalies vietų. Net ir Lietuvoje, kuri nėra tokia didelė, ne visada paprasta suburti komandą į vieną vietą gyvai. Gyvi susitikimai labai naudingi ir juos verta daryti dažniau nei kartą per metus, tačiau bendroms komandinėms veikloms jau seniai nebėra būtina fiziškai būti kartu. Štai kelios idėjos, kaip galima sustiprinti nutolusios komandos tarpusavio ryšį pasitelkiant XXI a. technologijas.

Atsakomybė – dažnai sutinkamas žodis, tačiau ką jis išties reiškia? Iš esmės atsakomybė – tai gebėjimas atsakyti už savo pasirinkimus ir jų pasekmes. Galima išskirti dvi žmonių grupes. Pirmajai grupei priklauso atsakomybę perkeliantys kitiems. Jiems atrodo, kad tai darbdavys nesupranta, kokie jie geri specialistai, jų nevertina, neteisingai aukštesnes pareigas skiria kitam darbuotojui, o ne jiems. Ir yra antra grupė žmonių, kurie prisiima atsakomybę, ir užuot kaltinę kitus, klausia savęs: ką galėčiau padaryti, ką dar galėčiau išmokti, kokias kompetencijas įgyti, kad sukurčiau norimą pokytį?

Tačiau šiame tekste apžvelgsime planavimo ir tikslų nustatymo svarbą tiems, kurie šiuo metu patiria karjeros pokyčius ir susiduria su neaiškumu dėl ateities. Toks neapibrėžtumas gali aplankyti keičiant darbą, išgyvenant organizacijos struktūrinės permainas, abejojant dėl pasirinktos profesijos perspektyvų ir gali apskritai atgrasyti nuo planavimo.