FB_PIXEL_image

Patarimai ieškantiems darbo

Ekspertų straipsniai

Image by garetsvisual on Freepik

Kokius klausimus užduoti darbdaviui: 5 patarimai produktyviam darbo pokalbiui

Tam, kad susitikimas būtų naudingas abiems pusėms, svarbu apie darbdavio organizaciją sužinoti kuo daugiau. Verta išsiaiškinti veiklos sritį ir dabartinę padėtį rinkoje, panagrinėti konkurentus, peržvelgti rezultatus, viešą organizacijos komunikaciją, skelbiamus ateities planus. Taip pat derėtų pasigilinti ir į darbo skelbimą: kaip jame apibūdinama konkreti pozicija ir pati organizacija, kokios numatomos pagrindinės atsakomybės ir kokios kvalifikacijos bei gebėjimų pageidaujama. Surinkę visą šią informaciją jau susidarysite tam tikrą įspūdį apie darbdavį ir poziciją, o per darbo pokalbį galėsite užduoti patikslinančius klausimus. Taip pat nesunkiai suprasite, ką darbdaviui išgirsti aktualiausia. Jūsų klausimai turėtų rodyti, kad suprantate organizacijos poreikius ir galite prisidėti siekiant bendrų tikslų.
5 klaidos CV, kurios jums gali kainuoti svajonių darbą

5 klaidos CV, kurios jums gali kainuoti svajonių darbą

Viena iš didžiausių klaidų, kurias daro žmonės rašydami savo CV, yra nepalanki, nepilna arba netvarkinga struktūra. CV turi būti suskirstytas į skiltis, tokiu būdu padedant darbdaviui lengvai surasti svarbiausią informaciją. Pirmame puslapyje pateikiama aktualiausia darbdaviui informacija, t. y. patirtis ir pasiekimai; galima papildomai įvardinti ir pagrindines kompetencijas bei įgūdžius. Vis dažniau lietuviškuose gyvenimo aprašymuose galime rasti „Apie mane“ arba „Santraukos“ skiltį. Abejojantiems, ar verta šį trumpą tekstą rašyti, svarbu suvokti, kad dažnai jis atstoja vis rečiau reikalaujamą motyvacinį laišką. Šioje trumpoje pastraipoje galima nurodyti darbui labiausiai reikalingas kompetencijas, atskleisti savo motyvacija dirbti konkrečioje kompanijoje ir tam tikrose pareigose. Ideali gyvenimo aprašymo santrauka padeda atsakyti į klausimą, kuo išsiskiriate iš kitų ir kodėl esate vertas samdančio vadovo dėmesio.
#

Minkštieji įgūdžiai: kodėl svarbūs karjeros sėkmei ir kaip juos ugdyti?

Niekas neklausia, kaip sekasi. Iškilus neaiškumams, pats turite priimti sprendimą, ką darysite toliau. Po dienos ar dviejų niekas nesuteikia grįžtamojo ryšio, ar judate teisinga linkme. Kaip jums patiktų šitaip darbuotis?
Image by peoplecreations on Freepik

Karjeros mitai: kas mus stabdo?

Vienas iš vis dar pasitaikančių mitų yra įsitikinimas, kad geras, vertę kuriantis  darbas turi būti sunkus, o malonumai ir širdžiai miela veikla negali būti rimtu pajamų šaltiniu. Apskritai, darbas neretai siejamas su kančia ir savęs prievarta. Kiek įvairiausių posakių yra tam nusakyti: „Didelį džiaugsmą galima iškovoti tik dideliu darbu“ (J. W. Goethe), „Geriau sunkiai dirbti, negu lengvai elgetauti“ (lietuvių išmintis), ir visiems puikiai pažįstamas „No pain, no gain“. Tačiau aplinkui matome vis daugiau įrodymų, kad mėgstamas darbas gali suteikti ne tik finansinį komfortą, bet ir džiaugsmą, pasitenkinimą. Žmonės, kurie jaučiasi įsitraukę į darbą ir dirba pagal savo vertybes, ne vien jaučiasi laimingesni, bet ir pasiekia geresnių rezultatų, dirba tvariau ir stabiliau. Turint omenyje, kad darbdaviai vis ramiau žiūri į kandidatų savęs paieškas ir dažnesnį darbo keitimą, verta investuoti laiko bei jėgų ir susirasti sau tinkamiausią darbą.
Image by freepik

Kieno atsakomybė yra mūsų karjera?

Atsakomybė – dažnai sutinkamas žodis, tačiau ką jis išties reiškia? Iš esmės atsakomybė – tai gebėjimas atsakyti už savo pasirinkimus ir jų pasekmes. Galima išskirti dvi žmonių grupes. Pirmajai grupei priklauso atsakomybę perkeliantys kitiems. Jiems atrodo, kad tai darbdavys nesupranta, kokie jie geri specialistai, jų nevertina, neteisingai aukštesnes pareigas skiria kitam darbuotojui, o ne jiems. Ir yra antra grupė žmonių, kurie prisiima atsakomybę, ir užuot kaltinę kitus, klausia savęs: ką galėčiau padaryti, ką dar galėčiau išmokti, kokias kompetencijas įgyti, kad sukurčiau norimą pokytį?
#

Kaip darbe atrasti daugiau prasmės?

Esu tikra, kad galite rasti prasmę savo darbe, visai nesvarbu, kokį darbą dirbate. Ir dėl to jums net nereikia keisti darbo. Pabandykime pasidairyti prasmės dabartiniame darbe. Ar tai įmanoma?
Kaip planuoti ir kelti tikslus, išgyvenant karjeros pokyčius. Image by Freepik

Kaip planuoti ir kelti tikslus, išgyvenant karjeros pokyčius

Tačiau šiame tekste apžvelgsime planavimo ir tikslų nustatymo svarbą tiems, kurie šiuo metu patiria karjeros pokyčius ir susiduria su neaiškumu dėl ateities. Toks neapibrėžtumas gali aplankyti keičiant darbą, išgyvenant organizacijos struktūrinės permainas, abejojant dėl pasirinktos profesijos perspektyvų ir gali apskritai atgrasyti nuo planavimo.
#

Karjeros pasirinkimai: žingsnis nuo „nežinau“ į „žinau“

Rodos, nevaldoma aibė galimybių, ypač stebint kitų gyvenimus, vis nauji savi norai, aplinkinių patarimai ar lūkesčiai, nuolatinis visko pergalvojimas ir neapsisprendimas... Šis chaosas susuka galvą ir pradeda atrodyti, kad tikrai kažką reikia rasti. Tačiau tai tik būsena, kuri arba paima viršų (kai kurie joje net užsibūna), arba ne. Yra ir kita būsena: aiškumo ir pasirinkimo ramybės, veiksmo realumo ir atradimo džiaugsmo. Taigi galime rinktis: likti nežinioje (kiek ilgai?) arba sąmoningai kurti kitą, aiškumo būseną. Į ją veda kelias, kurį ir kviečiu pažinti bei juo žingsniuoti.
Vertikali ir horizontali karjera: ar tikrai yra tik du keliai? Image by pressfoto on Freepik

Vertikali ir horizontali karjera: ar tikrai yra tik du keliai?

Nors horizontalios karjeros sąvoka mūsų žodynuose gana nauja, realybėje šis karjeros tipas buvo visuomet praktikuojamas. Horizontalus karjeros kelias apima įvairių įgūdžių ir patirties įgijimą tam tikrame vaidmenyje. Profesionalai, pasirinkę horizontalią karjeros kryptį, dažnai teikia pirmenybę pločiui ir (arba) gyliui, siekdami išplėsti įgūdžių spektrą ir ištirti įvairius savo srities aspektus, tačiau neauga vertikaliai, į vadovaujančias  pozicijas. Šis tipas ypač paplitęs tarp tų, kurie tik pradeda savo profesinį kelią, arba labiau vertinančių ekspertiškumą ir kiek ramesnį gyvenimą. Taip pat tokia karjera būdinga tam tikrų profesijų atstovams, pavyzdžiui, gydytojams, mokytojams; sutinkama organizacijose, pasižyminčiose plokščia hierarchija.
#

Alisa Miniotaitė: Septyni dalykai, kurių nevalia daryti darbo pokalbyje

„Na pasakok, ko čia mane pasikvietei“ ar „Dėstyk, ką turi pasiūlyti“, – iššaukiančiai išsidrėbus ir sunėrus rankas pokalbio dėl darbo pradėti neverta. Atsainumas, arogancija veide – netinkama vizitinė kortelė. Visgi savomis kojomis atėjote ar savomis rankomis prisijungėte į nuotolinį interviu. Vadinasi, domina karjeros galimybės?
Tinklaveika kaip slaptas ginklas karjeroje. Image by wavebreakmedia_micro on Freepik

Tinklaveika – slaptas ginklas karjeroje

Šiame skaitmeniniame amžiuje ryšių užmezgimas evoliucionavo ir tapo galinga priemone ne tik atrandant naujas darbo galimybes, bet ir siekiant asmeninio bei profesinio augimo. Tad kaip tinklaveika gali tapti slaptu ginklu karjeroje?
Karjeros pertrauka – naujas būdas atstatyti balansą?

Karjeros pertrauka – naujas būdas atstatyti balansą?

Pastebima tendencija, kad palikę vieną darbo vietą, žmonės nebeskuba vėl įsidarbinti, o renkasi padaryti pertrauką. Kada tokios pertraukos yra naudingos ir kada atneša daugiau žalos? Kaip karjeros pertraukas vertina darbdaviai? Ekspertai atskleidžia, kad per pastaruosius kelerius metus tokios karjeros pertraukos pasidarė gana įprastos, nes pandemija apvertė tradicinį požiūrį į darbą. Daugelis žmonių buvo priversti stabdyti savo darbinę veiklą, verslus; kiti buvo atleisti, dalis nusprendė padaryti karjeros pertrauką, kad galėtų  skirti daugiau dėmesio savo ir artimųjų sveikatai.
4 klausimai, kurie padės atsakyti, ar jau laikas ieškoti naujo darbo. Image by yanalya on Freepik

4 klausimai, kurie padės atsakyti, ar jau laikas ieškoti naujo darbo

Ar jau ištobulinote įgūdžius, reikalingus jūsų pozicijai? Prisiimate atsakomybę už savo darbo rezultatus, tinkamai ir laiku atliekate užduotis? O gal darbe jaučiate nuobodulį, o įkvėpimas aplanko vis rečiau?
„Apsimetėliai“ darbe: imposterio sindromas aplanko beveik visus. Image by Freepik.

„Apsimetėliai“ darbe: imposterio sindromas aplanko beveik visus

Imposterio sindromas – tai nesaugumo jausmas, sąlygotas minčių, jog esate ne toks geras kaip kiti. Jis gali pasireikšti ir kaip nerimas, kad kiti tai supras ir jus demaskuos. Kai kurių tyrimų duomenimis, nors kartą gyvenime taip yra jautęsi bent du trečdaliai darbuotojų. Tarp jų – ne tik naujokai: šis sindromas gali pasireikšti bet kam, net ir labai daug pasiekusiems žmonėms.
Kaip parduoti save darbdaviui? Image by yanalya on Freepik

Kaip parduoti save darbdaviui?

Įsivaizduokite, kad jūs esate įmonė, kuri nori kitai įmonei parduoti savo paslaugas, šiuo atveju žinias, gebėjimus ir laiką. Kodėl iš visų rinkoje veikiančių įmonių, t. y. kitų kandidatų, turi pasirinkti būtent jus? Pagalvokite, ką iš tikrųjų perka ši įmonė, kokias užduotis ji nori išspręsti pasamdydama jus, kokia reali šių sprendimų kaina?
Jei naujas darbas netinka

Jei naujas darbas netinka

Kartais galime sau leisti iškart pradėti žvalgytis kito darbo ir, jei naujame darbe praleidome dar mažai laiko, net neminėti jo gyvenimo aprašyme. Tačiau ką gi daryti, jei nėra galimybės imtis drastiškų veiksmų ir tuojau pat palikti naująją darbovietę? 
Mėgstamo darbo paieškos: kaip įveikti abejones ir imtis veiksmų?

Mėgstamo darbo paieškos: kaip įveikti abejones ir imtis veiksmų?

Tad kodėl nusprendę susirasti širdžiai mielą darbą, sustojame? Pradedame klausyti aplinkinių patarimų, naršome socialiniuose tinkluose, stringame savo įsitikinimuose, abejonėse ir baimėse?
Kai apima desperacija: niekas nekviečia į darbo pokalbį. Photo by master1305.

Kai apima desperacija: niekas nekviečia į darbo pokalbį

Kodėl jūsų kandidatūra netinka iš esmės? Taip gali būti tais atvejais, kai kandidatas siunčia gyvenimo aprašymą neįvertindamas reikalavimų arba pervertindamas savo jėgas. Principas „o gal?..“, viliantis, kad darbdavys pastebės, susidomės ir pakvies į pokalbį profesionaliame atrankos procese neveikia. Todėl gyvenimo aprašymą darbdaviui reikėtų siųsti tik įsitikinus, kad atitinkate esminius keliamus reikalavimus. Darbdaviams pereinant prie dirbtinio intelekto sprendimų, apskritai nebebus galimybės kandidatuoti netenkinant pareigybės reikalavimų.