Patarimai ieškantiems darbo
Ekspertų straipsniai
Alisa Miniotaitė: Septyni dalykai, kurių nevalia daryti darbo pokalbyje
„Na pasakok, ko čia mane pasikvietei“ ar „Dėstyk, ką turi pasiūlyti“, – iššaukiančiai išsidrėbus ir sunėrus rankas pokalbio dėl darbo pradėti neverta. Atsainumas, arogancija veide – netinkama vizitinė kortelė. Visgi savomis kojomis atėjote ar savomis rankomis prisijungėte į nuotolinį interviu. Vadinasi, domina karjeros galimybės?
Tinklaveika – slaptas ginklas karjeroje
Šiame skaitmeniniame amžiuje ryšių užmezgimas evoliucionavo ir tapo galinga priemone ne tik atrandant naujas darbo galimybes, bet ir siekiant asmeninio bei profesinio augimo. Tad kaip tinklaveika gali tapti slaptu ginklu karjeroje?
Karjeros pertrauka – naujas būdas atstatyti balansą?
Pastebima tendencija, kad palikę vieną darbo vietą, žmonės nebeskuba vėl įsidarbinti, o renkasi padaryti pertrauką. Kada tokios pertraukos yra naudingos ir kada atneša daugiau žalos? Kaip karjeros pertraukas vertina darbdaviai? Ekspertai atskleidžia, kad per pastaruosius kelerius metus tokios karjeros pertraukos pasidarė gana įprastos, nes pandemija apvertė tradicinį požiūrį į darbą. Daugelis žmonių buvo priversti stabdyti savo darbinę veiklą, verslus; kiti buvo atleisti, dalis nusprendė padaryti karjeros pertrauką, kad galėtų skirti daugiau dėmesio savo ir artimųjų sveikatai.
4 klausimai, kurie padės atsakyti, ar jau laikas ieškoti naujo darbo
Ar jau ištobulinote įgūdžius, reikalingus jūsų pozicijai? Prisiimate atsakomybę už savo darbo rezultatus, tinkamai ir laiku atliekate užduotis? O gal darbe jaučiate nuobodulį, o įkvėpimas aplanko vis rečiau?
„Apsimetėliai“ darbe: imposterio sindromas aplanko beveik visus
Imposterio sindromas – tai nesaugumo jausmas, sąlygotas minčių, jog esate ne toks geras kaip kiti. Jis gali pasireikšti ir kaip nerimas, kad kiti tai supras ir jus demaskuos. Kai kurių tyrimų duomenimis, nors kartą gyvenime taip yra jautęsi bent du trečdaliai darbuotojų. Tarp jų – ne tik naujokai: šis sindromas gali pasireikšti bet kam, net ir labai daug pasiekusiems žmonėms.
Kaip parduoti save darbdaviui?
Įsivaizduokite, kad jūs esate įmonė, kuri nori kitai įmonei parduoti savo paslaugas, šiuo atveju žinias, gebėjimus ir laiką. Kodėl iš visų rinkoje veikiančių įmonių, t. y. kitų kandidatų, turi pasirinkti būtent jus? Pagalvokite, ką iš tikrųjų perka ši įmonė, kokias užduotis ji nori išspręsti pasamdydama jus, kokia reali šių sprendimų kaina?
Jei naujas darbas netinka
Kartais galime sau leisti iškart pradėti žvalgytis kito darbo ir, jei naujame darbe praleidome dar mažai laiko, net neminėti jo gyvenimo aprašyme. Tačiau ką gi daryti, jei nėra galimybės imtis drastiškų veiksmų ir tuojau pat palikti naująją darbovietę?
Mėgstamo darbo paieškos: kaip įveikti abejones ir imtis veiksmų?
Tad kodėl nusprendę susirasti širdžiai mielą darbą, sustojame? Pradedame klausyti aplinkinių patarimų, naršome socialiniuose tinkluose, stringame savo įsitikinimuose, abejonėse ir baimėse?
Kai apima desperacija: niekas nekviečia į darbo pokalbį
Kodėl jūsų kandidatūra netinka iš esmės? Taip gali būti tais atvejais, kai kandidatas siunčia gyvenimo aprašymą neįvertindamas reikalavimų arba pervertindamas savo jėgas. Principas „o gal?..“, viliantis, kad darbdavys pastebės, susidomės ir pakvies į pokalbį profesionaliame atrankos procese neveikia. Todėl gyvenimo aprašymą darbdaviui reikėtų siųsti tik įsitikinus, kad atitinkate esminius keliamus reikalavimus. Darbdaviams pereinant prie dirbtinio intelekto sprendimų, apskritai nebebus galimybės kandidatuoti netenkinant pareigybės reikalavimų.
Atmintinė kandidatui: pavojaus ženklai darbo pokalbyje
Palyginimas su pasimatymu ne iš piršto laužtas. Atrankoje dalyvaujantis kandidatas patiria baimę būti atstumtas, išgyvena savivertės svyravimus, apmaudą dėl neigiamų atsakymų ar į žinutes nebeatsiliepiančių atrankų specialistų. Dažnas nuogąstauja dėl savo kaip kandidato patrauklumo darbo rinkoje, nerimauja dėl finansinių įsipareigojimų, ir tai dar labiau įsiūbuoja emocinius kalnelius, kurie trukdo racionaliai vertinti detales ir priimti strategiškai teisingą sprendimą.
Darbostogos: darbas poilsiaujant ar rimtas valios išbandymas?
Tie, kurie darbostogų neturi arba negali jų turėti dėl savo verslo / darbo specifikos ar darbdavio nuostatų, kartais pasvajoja apie darbo keitimą į tokį, kuris suteiktų galimybę keliauti, ilsėtis ir dirbti tuo pačiu metu. Pažįstami socialiniuose tinkluose giriasi egzotiškų biurų vaizdais, o nuomonės formuotojai dalinasi patarimais, kaip darbostogas praleisti kuo patogiau ir produktyviau. Tarp akivaizdžių darbostogų privalumų minimi lankstumas, motyvacijos ir kūrybiškumo sustiprėjimas, galimybė suderinti darbą ir apsilankymą svečiuose kraštuose, naujos pažintys ir patirtys. Tačiau yra ir kitų aspektų, kuriuos verta apsvarstyti: ar darbostogos žada vien tik privalumus?
Kaip išlaikyti produktyvumą vasarą?
Kai kurios šalys šiam laikotarpiui net turi terminą, puikiai atspindintį realybę biuruose – „vasaros nuosmukis“. Jei tai aktualu ir jums – esate ne vieni. Tyrimai rodo, kad apie 20–25 proc. darbuotojų vasarą jaučiasi neproduktyvūs. Ką galite padaryti, kad vasara neprabėgtų veltui?
Naujas darbas: kaip išlikti?
Tai labai svarbus ir jautrus periodas kiekvieno naujo darbuotojo gyvenime, neretai lydimas nerimo ir nusivylimo. (Įvairių šaltinių teigimu, pirmaisiais mėnesiais išeiti iš darbo nutaria nuo 20 proc. iki 45 proc. naujų darbuotojų). Didesnės įmonės dažniausiai turi naujokų įvedimo programas, bet jei jūsų organizacija jos neturi arba ji tik formali, patys galite pasirūpinti, kad adaptacijos laikotarpis būtų sėkmingas.
Emocinė sveikata darbe: kaip ją puoselėti?
Psichologiškai saugi darbo vieta – tai tokia organizacija, kurioje galima klysti, kurioje leidžiama jaustis blogai ir galima atvirai kalbėti bei nesutikti su kitų komandos narių nuomone. Tokioje organizacijoje darbuotojai nebijo būti savimi, nesibaimina atstūmimo ar pasyvios agresijos. Visgi darbuotojų psichologinis saugumas priklauso ne tik nuo organizacijos kultūros, bet ir nuo pačių emocinio atsparumo. Tad ką darbuotojai gali padaryti, norėdami išvengti perdegimo, streso ir emocinių sunkumų, susijusių su darbu?
Vidinė komunikacija: kokių pareigų jos kokybei turi darbuotojas?
Visgi realybė tokia, kad komunikacija yra tokia pati dinamiška kaip žmogus, todėl ji neturi finišo – galutinio taško, kuriame viskas pagaliau yra gerai ir nėra vietos tobulėjimui ar pokyčiams. Dėl šios priežasties komunikacijai paprasta priskirti tikrą ar tariamą atsakomybę, kai darbas nevyksta sklandžiai ar nesulaukiama norimų rezultatų.
Ieškoti darbo irgi yra darbas: patarimai besidairantiems į darbo rinką
Kol kas statistika rodo, kad darbo rinka išlieka atspari, bet pastebimas ir didesnis darbdavių atsargumas. Tokiomis aplinkybėmis netekusiems darbo reikėtų prisiminti, kad gerų specialistų poreikis rinkoje vis dar išlieka aukštas, tačiau į naujo darbo paieškas vertėtų žvelgti atidžiau. Rasti naują ar geresnį darbą irgi yra darbas, reikalaujantis kryptingų pastangų.
Keičiu karjeros kryptį: kaip pasiruošti ir ko tikėtis
Ir visgi kartais nutinka taip, kad kelyje į naują profesiją užklumpa sunkumai, tampantys priežastimi atsisakyti persikvalifikavimo užmojų. Tad kaip tinkamai pasirengti karjeros krypties keitimui ir ko tikėtis šio proceso metu?
Negavote darbo pasiūlymo: apie ką verta susimąstyti?
Ekspertai teigia, kad priežasčių gali būti įvairių. Tarp dažniausiai pasitaikančių yra kandidato profesinės patirties trūkumas (arba, atvirkščiai, perteklius), neadekvatūs atlyginimo lūkesčiai, nuogąstavimas dėl to, ar darbuotojas pritaps kolektyve ir atitiks organizacijos kultūrą, numanoma motyvacijos stoka, nepasiruošimas darbo pokalbiui, neatitikimai tarp gyvenimo aprašymo ir prisistatymo.