Kvailų klausimų nebūna, arba dažniausiai užduodami klausimai karjeros konsultantui

Vienos taisyklės nėra, tai kiekvieno kandidato asmeninis pasirinkimas. Jei kandidatuojate užsienyje, verta pasidomėti, ar įmonės politika leidžia svarstyti kandidatus, atsiuntusius CV su nuotrauka, nes kartais tokie gyvenimo aprašymai atmetami siekiant užkirsti kelią diskriminacijai dėl lyties, rasės, amžiaus ir pan. Profesiniuose socialiniuose tinkluose nuotrauka pageidautina.

Žinoma, ypač jei matote, kad trūkstamas kompetencijas nesunkiai įgysite, galite jas kompensuoti kitomis stipriosiomis pusėmis, arba jei jos nėra kritiškai svarbios. Darbo skelbime neretai aprašomas idealaus specialisto profilis, ir esant darbuotojų trūkumui darbdaviai lanksčiai vertina kandidatus.

Gyvenimo aprašymo adaptavimas pagal darbo skelbimą padidina tikimybę būti pastebėtam/-ai. Pasiruoškite keletą CV variantų, nes skirtingos pozicijos reikalauja tam tikrų specifinių įgūdžių, pvz., gyvenimo aprašymas kandidatuojant į vadovo poziciją turėtų akcentuoti tokius dalykus, kaip vadovavimas / lyderystė; tuo tarpu aplikuojant į specialisto poziciją šios kompetencijos nėra būtinos.

Rodykite darbdaviui aktualią patirtį, kompetencijas ir įgūdžius, kuriuos turite. Senesnė ir nebesvarbi patirtis, kaip pvz., vidurinis išsilavinimas ar studentiški nekvalifikuoti darbai nesuteikia vertės patyrusio profesionalo gyvenimo aprašymui, tad neturėtų būti minimi.

Meluoti tikrai nepatartina, nes įsidarbinus tiesa paaiškės. Kiekviena situacija individuali, informacijos atskleidimo laipsnį gyvenimo aprašyme pasirenka patys kandidatai. Jei VPA buvote neilgai ir seniai, jūsų kompetencijos nenukentėjo, arba jau spėjote įgyti naujų, galite drąsiai nežymėti VPA gyvenimo aprašyme. Kitas reikalas, jei nedirbote, bet buvote įdarbinta/-as, sukaupėte nemažą „popierinį“ stažą, bet ne kompetencijas. Tuomet apie „atostogas“ papasakokite per darbo pokalbį, galbūt – trumpai užsiminkite gyvenimo aprašyme.

Apie atlyginimą dažniausiai kalbama darbo pokalbio pabaigoje, detaliai tariamasi net ne pirmo, bet vėlesnių susitikimų metu. Iki šios darbo pokalbio dalies atskleiskite savo potencialą darbdaviui taip, kad jūsų vertė bei derybinės pozicijos būtų kuo stipresnės, bei iš anksto surinkite informacijos: pasidomėkite atlyginimais įmonėje, organizacijos veiklos segmente, tarp panašaus lygio specialistų.

Derėtis tikrai galima. Darbo sutartis yra dviejų partnerių susitarimas, tad turite vienodas teises reikalauti sau tinkamų bendradarbiavimo sąlygų.

Klausimai darbdaviui gali turėti du tikslus: gauti reikalingą informaciją apie organizaciją bei formuoti kandidato įvaizdį. Pasidomėkite, kokios bus jūsų pirmosios ar prioritetinės užduotys, kaip atrodys įprasta darbo diena, kokie tikslai keliami pareigybei. Pagalvokite, kas jums svarbu: karjeros ar mokymosi galimybės, įmonės kultūra, nuotolinis arba hibridinis darbas, ir drąsiai klauskite.

Jei atrankos metu supratote, kad pozicija nedomina, pranešti apie apsigalvojimą būtų ne vien mandagu, bet ir naudinga jums pačiam. Kiekvienas susitikimas, kiekvienas darbo pokalbis prisideda prie jūsų kaip specialisto profesinių pažinčių rato kūrimo, profesionalo įvaizdžio stiprinimo. Trumpa žinutė apie pasikeitusius planus paliks geresnį įspūdį ir leis esant poreikiui vėl susisiekti su atrankų specialistu.