Ekspertų įžvalgos
Skilties tikslas – vienyti ir palaikyti HRIZER narius. Čia galite skaityti ekspertinius straipsnius, gauti patarimą, atsakymą į aktualų klausimą, komentuoti ir dalintis patirtimi. Kiekvieną savaitę mūsų ekspertai rengia teminius komentarus, o kartą per ketvirtį pristatome išsamias darbo rinkos ataskaitas.
Ekspertų straipsniai
Profesijos keitimas: nuo ko pradėti?
Itin svarbu sąžiningai atsakyti sau į klausimą, ar išties profesija nebetinka (ir ją būtina keisti), ar tai netinkamas darbdavys, patirtas perdegimas ar kitos priežastys, kurias galima išspręsti nesiimant drastiškų karjeros pokyčių. Kadangi persikvalifikavimas reikalauja didelių laiko sąnaudų, finansinių išteklių ir pastangų, tikrosios priežasties suvokimas gali padėti blaiviai įvertinti situaciją ir ją išspręsti kitais būdais, pvz., keičiant darbdavį, o ne profesiją. Nesupratus tikrųjų motyvų, ir tiesiog „bėgant“ į naują profesiją, neišspręsta situacija gali kartotis. Nepaisant priežasties, keičiant profesiją tenka skirti daug dėmesio kruopščiam planavimui ir pasiruošimui. Nuo ko gi rekomenduojama pradėti?
Kokius klausimus užduoti darbdaviui: 5 patarimai produktyviam darbo pokalbiui
Tam, kad susitikimas būtų naudingas abiems pusėms, svarbu apie darbdavio organizaciją sužinoti kuo daugiau. Verta išsiaiškinti veiklos sritį ir dabartinę padėtį rinkoje, panagrinėti konkurentus, peržvelgti rezultatus, viešą organizacijos komunikaciją, skelbiamus ateities planus. Taip pat derėtų pasigilinti ir į darbo skelbimą: kaip jame apibūdinama konkreti pozicija ir pati organizacija, kokios numatomos pagrindinės atsakomybės ir kokios kvalifikacijos bei gebėjimų pageidaujama. Surinkę visą šią informaciją jau susidarysite tam tikrą įspūdį apie darbdavį ir poziciją, o per darbo pokalbį galėsite užduoti patikslinančius klausimus. Taip pat nesunkiai suprasite, ką darbdaviui išgirsti aktualiausia. Jūsų klausimai turėtų rodyti, kad suprantate organizacijos poreikius ir galite prisidėti siekiant bendrų tikslų.
Išėjimo interviu: nauda organizacijai ir darbuotojui?
Tai puiki proga reflektuoti savo patirtį, peržvelgti buvusį darbo laiką, išmoktas pamokas, įgytus įgūdžius. Taip pat atvirai išsakyti viską, kas liko nutylėta. Bendra rekomendacija yra visada atvirai kalbėtis su darbdaviu, nes tik pokalbis ir po jo sekantys veiksmai gali padėti keisti situaciją ir darbe jaustis geriau. Dar viena nauda išeinančiam darbuotojui – grįžtamasis darbdavio ryšys, kuris gali skatinti augimą ir tobulėjimą.
5 klaidos CV, kurios jums gali kainuoti svajonių darbą
Viena iš didžiausių klaidų, kurias daro žmonės rašydami savo CV, yra nepalanki, nepilna arba netvarkinga struktūra. CV turi būti suskirstytas į skiltis, tokiu būdu padedant darbdaviui lengvai surasti svarbiausią informaciją. Pirmame puslapyje pateikiama aktualiausia darbdaviui informacija, t. y. patirtis ir pasiekimai; galima papildomai įvardinti ir pagrindines kompetencijas bei įgūdžius. Vis dažniau lietuviškuose gyvenimo aprašymuose galime rasti „Apie mane“ arba „Santraukos“ skiltį. Abejojantiems, ar verta šį trumpą tekstą rašyti, svarbu suvokti, kad dažnai jis atstoja vis rečiau reikalaujamą motyvacinį laišką. Šioje trumpoje pastraipoje galima nurodyti darbui labiausiai reikalingas kompetencijas, atskleisti savo motyvacija dirbti konkrečioje kompanijoje ir tam tikrose pareigose. Ideali gyvenimo aprašymo santrauka padeda atsakyti į klausimą, kuo išsiskiriate iš kitų ir kodėl esate vertas samdančio vadovo dėmesio.
Bandomasis laikotarpis. Kaip greitai nustatyti, ar pardavimų vadybininkas tinka jūsų įmonei
Tačiau įmonei tenka daugiau rizikos – nesėkmė reiškia ne tik laiko sąnaudas, skirtas naujoko mokymui ir įtraukimui į veiklą, bet ir finansinius nuostolius. Todėl itin svarbu kuo greičiau įvertinti naujo komandos nario tinkamumą ir potencialą. Tokiose dinamiškose ir į rezultatą orientuotose srityse kaip pardavimai šis klausimas ypatingai opus. Tad žemiau pateikiu keletą patarimų, kaip dar bandomuoju laikotarpiu įvertinti naujo pardavimų vadybininko tinkamumą jūsų įmonei.
Minkštieji įgūdžiai: kodėl svarbūs karjeros sėkmei ir kaip juos ugdyti?
Niekas neklausia, kaip sekasi. Iškilus neaiškumams, pats turite priimti sprendimą, ką darysite toliau. Po dienos ar dviejų niekas nesuteikia grįžtamojo ryšio, ar judate teisinga linkme. Kaip jums patiktų šitaip darbuotis?
Komandos formavimo veiklų idėjos nutolusioms komandoms
Tai gali būti komanda iš skirtingų šalių, skirtingų tautybių ir kultūrų atstovų skirtingose lokacijose. Gali būti ir komanda žmonių, kurie dirba iš skirtingų tos pačios šalies vietų. Net ir Lietuvoje, kuri nėra tokia didelė, ne visada paprasta suburti komandą į vieną vietą gyvai. Gyvi susitikimai labai naudingi ir juos verta daryti dažniau nei kartą per metus, tačiau bendroms komandinėms veikloms jau seniai nebėra būtina fiziškai būti kartu. Štai kelios idėjos, kaip galima sustiprinti nutolusios komandos tarpusavio ryšį pasitelkiant XXI a. technologijas.
Karjeros mitai: kas mus stabdo?
Vienas iš vis dar pasitaikančių mitų yra įsitikinimas, kad geras, vertę kuriantis darbas turi būti sunkus, o malonumai ir širdžiai miela veikla negali būti rimtu pajamų šaltiniu. Apskritai, darbas neretai siejamas su kančia ir savęs prievarta. Kiek įvairiausių posakių yra tam nusakyti: „Didelį džiaugsmą galima iškovoti tik dideliu darbu“ (J. W. Goethe), „Geriau sunkiai dirbti, negu lengvai elgetauti“ (lietuvių išmintis), ir visiems puikiai pažįstamas „No pain, no gain“. Tačiau aplinkui matome vis daugiau įrodymų, kad mėgstamas darbas gali suteikti ne tik finansinį komfortą, bet ir džiaugsmą, pasitenkinimą. Žmonės, kurie jaučiasi įsitraukę į darbą ir dirba pagal savo vertybes, ne vien jaučiasi laimingesni, bet ir pasiekia geresnių rezultatų, dirba tvariau ir stabiliau. Turint omenyje, kad darbdaviai vis ramiau žiūri į kandidatų savęs paieškas ir dažnesnį darbo keitimą, verta investuoti laiko bei jėgų ir susirasti sau tinkamiausią darbą.
Kieno atsakomybė yra mūsų karjera?
Atsakomybė – dažnai sutinkamas žodis, tačiau ką jis išties reiškia? Iš esmės atsakomybė – tai gebėjimas atsakyti už savo pasirinkimus ir jų pasekmes. Galima išskirti dvi žmonių grupes. Pirmajai grupei priklauso atsakomybę perkeliantys kitiems. Jiems atrodo, kad tai darbdavys nesupranta, kokie jie geri specialistai, jų nevertina, neteisingai aukštesnes pareigas skiria kitam darbuotojui, o ne jiems. Ir yra antra grupė žmonių, kurie prisiima atsakomybę, ir užuot kaltinę kitus, klausia savęs: ką galėčiau padaryti, ką dar galėčiau išmokti, kokias kompetencijas įgyti, kad sukurčiau norimą pokytį?
Veiklos vertinimo pokalbiai: ruoštis turi ne tik vadovai
Visi suprantame, kad verslas be galo dinamiškas. Natūralu, kad tikslai gali keistis, tapti nebeaktualūs ir niekas nesako, kad negali būti ar nebus koreguojami. Bet kiekvienam dirbančiam žmogui visada svarbu turėti ir žinoti savo kryptį. Kokie yra įmonės tikslai? O koks jūsų padalinio, komandos indėlis ir koks jūsų asmeninis indėlis į juos?
Tikslo tema darbuotojų atrankoje
Organizacijos tikslas nusako viską: kam sukurta ši organizacija, koks yra jos produktas, kokiose rinkose ji veikia, kaip greitai turime pasiekti rezultatą.
Kaip darbe atrasti daugiau prasmės?
Esu tikra, kad galite rasti prasmę savo darbe, visai nesvarbu, kokį darbą dirbate. Ir dėl to jums net nereikia keisti darbo. Pabandykime pasidairyti prasmės dabartiniame darbe. Ar tai įmanoma?
Kaip planuoti ir kelti tikslus, išgyvenant karjeros pokyčius
Tačiau šiame tekste apžvelgsime planavimo ir tikslų nustatymo svarbą tiems, kurie šiuo metu patiria karjeros pokyčius ir susiduria su neaiškumu dėl ateities. Toks neapibrėžtumas gali aplankyti keičiant darbą, išgyvenant organizacijos struktūrinės permainas, abejojant dėl pasirinktos profesijos perspektyvų ir gali apskritai atgrasyti nuo planavimo.
Karjeros pasirinkimai: žingsnis nuo „nežinau“ į „žinau“
Rodos, nevaldoma aibė galimybių, ypač stebint kitų gyvenimus, vis nauji savi norai, aplinkinių patarimai ar lūkesčiai, nuolatinis visko pergalvojimas ir neapsisprendimas... Šis chaosas susuka galvą ir pradeda atrodyti, kad tikrai kažką reikia rasti. Tačiau tai tik būsena, kuri arba paima viršų (kai kurie joje net užsibūna), arba ne. Yra ir kita būsena: aiškumo ir pasirinkimo ramybės, veiksmo realumo ir atradimo džiaugsmo. Taigi galime rinktis: likti nežinioje (kiek ilgai?) arba sąmoningai kurti kitą, aiškumo būseną. Į ją veda kelias, kurį ir kviečiu pažinti bei juo žingsniuoti.
Išankstinė darbuotojo adaptacija. Kas tai ir kodėl verta apie ją pagalvoti?
Tai galėtų (gal net ir turėtų) būti patys paprasčiausi žingsniai iki darbuotojo starto organizacijoje dienos, tarkime, darbo priemonių, darbo vietos paruošimas. Žingsniai, kurie parodo naujam komandos nariui dėmesį, padeda kurti ryšį su organizacija, būsimais kolegomis ir užtikrina, kad tikrai yra laukiamas. Be to, tokios išankstinės interakcijos sumažina nerimą, lydintį darbuotoją pirmąją darbo dieną. Mainais už tai organizacija gauna didesnį darbuotojo įsitraukimą, motyvaciją.
Nuotoliniai susitikimai: 5 klaidos, veikiančios komunikacijos kokybę
Daugelis iki šiol naudoja paprastas buitines ausines, kurios neturi triukšmo slopinimo funkcijos ir yra skirtos tiesiog klausytis muzikos, bet ne vesti konferencinius pokalbius. Dar blogiau, kai naudojami kompiuteryje integruoti mikrofonas ir ausinės, dėl ko visi susitikimo dalyviai girdi aplinkos triukšmą, o tai, be abejo, blaško pašnekovų dėmesį. Svarbu atsižvelgti ir į interneto kokybę: prisijungus Wi-Fi tinklo, kurio pralaidumas yra neprognozuojamas ir gali priklausyti nuo daugelio dalykų, sudėtinga užtikrinti kokybišką vaizdo transliavimą.
Vertikali ir horizontali karjera: ar tikrai yra tik du keliai?
Nors horizontalios karjeros sąvoka mūsų žodynuose gana nauja, realybėje šis karjeros tipas buvo visuomet praktikuojamas. Horizontalus karjeros kelias apima įvairių įgūdžių ir patirties įgijimą tam tikrame vaidmenyje. Profesionalai, pasirinkę horizontalią karjeros kryptį, dažnai teikia pirmenybę pločiui ir (arba) gyliui, siekdami išplėsti įgūdžių spektrą ir ištirti įvairius savo srities aspektus, tačiau neauga vertikaliai, į vadovaujančias pozicijas. Šis tipas ypač paplitęs tarp tų, kurie tik pradeda savo profesinį kelią, arba labiau vertinančių ekspertiškumą ir kiek ramesnį gyvenimą. Taip pat tokia karjera būdinga tam tikrų profesijų atstovams, pavyzdžiui, gydytojams, mokytojams; sutinkama organizacijose, pasižyminčiose plokščia hierarchija.
Darbuotojai-bumerangai: ar verta sugrįžti į ankstesnę darbovietę?
Kokie gi grįžimo privalumai ir ką apie grįžtančius darbuotojus mano darbdaviai?