FB_PIXEL_image

Patarimai ieškantiems darbo

Alisa Miniotaitė: Septyni dalykai, kurių nevalia daryti darbo pokalbyje

HRIZER įkūrėja dr. Alisa Miniotaitė
Dr. Alisa Miniotaitė
HRIZER įkūrėja
2023-11-08 | Patarimai ieškantiems darbo | skaityti 13 min
Septyni dalykai, kurių nevalia daryti darbo pokalbyje

1. Būti arogantiškam

„Na pasakok, ko čia mane pasikvietei“ ar „Dėstyk, ką turi pasiūlyti“, – iššaukiančiai išsidrėbus ir sunėrus rankas pokalbio dėl darbo pradėti neverta. Atsainumas, arogancija veide – netinkama vizitinė kortelė. Visgi savomis kojomis atėjote ar savomis rankomis prisijungėte į nuotolinį interviu. Vadinasi, domina karjeros galimybės?

Patyręs atrankų specialistas turi stuburą, todėl jo iš vėžių neišmušite ir savo „kietumo“ taip neįrodysite. Veikiau atvirkščiai – tokia pokalbio pradžia rodo kandidato gynybiškumą, negebėjimą bendrauti, vertikalų požiūrį į pasaulį.

Be to, paties kandidato interesas yra „pajungti“ atrankų specialistą savo naudai, kad šis būtų jo konsultantas ir atstovas, jei ne dabar, tai ateityje.

2. Negebėti įvardyti savo trūkumų, silpnybių ar klaidų

Klausimas apie trūkumus ar tobulintinas puses – normalus ir įprastas atrankos procese. Atsakydamas į jį, kandidatas parodo savęs pažinimo, atvirumo bruožus. Tobulintinų savybių turime visi.

Kitas dažnas darbo interviu prašymas – papasakoti apie didžiausią (-ias) klaidą savo darbe. Išgirdus iš kandidato „negalėčiau įvardyti, nes „klaidų nedarau“, belieka konstatuoti, kad veikiausiai kandidatas sėdi rankas sudėjęs ar geriausiu atveju vykdo nuleistą politiką, nes neklysta tik tie, kurie nieko nedaro.

3. Išsiplėsti

Darbo pokalbiu metu svarbu girdėti samdančio vadovo klausimus ir į juos tiksliai atsakyti. Pradėdamas nuo „Adomo ir Ievos“ ar nukrypdamas nuo klausimo į kitas temas bei istorijas galite smarkiai suerzinti ar išgąsdinti darbdavį, kuriam neimponuoja plepūs, nusišnekėti linkę ar negirdintys kandidatai. Pokalbį turi valdyti ne kandidatas, o atrankų specialistas ar darbuotoją komandon samdantis vadovas.

Jei matote, kad praradote vadovo dėmesį ar jam tenka jus pertraukti, turėkite omenyje, kad per daug išsiplėtėte ir metas baigti mintį, perduodant pokalbio vedimo „kamuoliuką“ į darbdavio rankas.

4. Padauginti dezodoranto, kvepalų, dažų, lako

Be jokios abejonės, gyvas darbo interviu vis dar yra iššūkis daugeliui, tad ranka gali sudrebėti ir purškiant kvepalus, ir beriant pudrą. Jei kvepalai pigūs, geriau jokio kvapo.

Nepatikėsite, kiek daug kartų girdėjome vadovus sakant, kad neįdarbino kandidatės dėl baisių nagų – labai ilgų ir ryškių.

5. Būti paslaptingam

Tenka matyti kandidatų, kurie gyvenimo aprašyme nenurodo dabartinės darbovietės, bijodami informacijos nutekėjimo, pateikdami prierašą, kad sėkmės atveju atskleis, kur dirba. XXI a. visagalio interneto laikais tai nebeadekvatu.

Netinkama ir nutylėti apie pauzes karjeroje. Reikšminga tyla, atsakymas „negaliu atskleisti“ ar „asmeninės priežastys“ į klausimą „ką veikėte šiuos pusę metų“ tik žadina atrankų specialisto fantaziją, deja, ne itin teigiama linkme.  

6. Negebėti įvardyti savo kompetencijų

Darbdaviai perka darbuotojų kompetencijas, mainais į pinigus, jaukias darbo vietas, automobilius, karjerą, kitas organizacijų gėrybes. Būtent kandidato kompetencijos leidžia darbdaviui suvokti būsimą darbuotoją naudą, o tuo pačiu ir suprasti jo tikrąją vertę. Darbuotojas vertingas tiek, kiek svarios jo kompetencijos.

Deja, ne retai, ypač universaliųjų specialybių atstovai sunkiai geba įvardyti savo kompetencijas. Tokie atsakymai į klausimą apie stipriausias kompetencijas, kaip „punktualumas“, „darbas komandoje“, „bendradarbiavimas“, „koordinavimas“, „kruopštumas“, visgi nėra tos kompetencijos, už kurias darbdavys linkęs mokėti atlygį. Darbdavys norėtų girdėti tokius atsakymus kaip: finansų, rinkodaros, personalo valdymo ar kt. išmanymas, žmonių ar komandos valdymas, pranešimų spaudai rengimas, darbas su turinio valdymo sistemomis, sistemų diegimas, pardavimai, klientų aptarnavimas ir pan. Todėl einant į darbo pokalbį būtina įsivardyti ir gebėti pagrįsti darbdaviui vertę kuriančias savo kompetencijas.

7. Ateiti nepasiruošus

Elementaru, bet svarbu ir tikrai privaloma: giliau pasidomėti organizacija, kuri kviečia į pokalbį, apgalvoti, kodėl norėtumėte keisti darbą (tyrimai rodo, kad tik tuo atveju, jei kandidatas gavo geriau ar daugiau (pareigos, darbo turinys, gyvenimo-darbo pusiausvyra ar pinigai) nei prieš tai turėjo, jis yra motyvuotas naujame darbe), ką galite pasiūlyti būsimam darbdaviui, kokį įspūdį apie save norite darbdaviui sudaryti, kurias savybes bei kompetencijas darbo pokalbio metu išryškinti.

Komentarai

Populiarūs darbo skelbimai

Daugiau straipsnių

Profesijos keitimas: nuo ko pradėti?

Profesijos keitimas: nuo ko pradėti?

Itin svarbu sąžiningai atsakyti sau į klausimą, ar išties profesija nebetinka (ir ją būtina keisti), ar tai netinkamas darbdavys, patirtas perdegimas ar kitos priežastys, kurias galima išspręsti nesiimant drastiškų karjeros pokyčių. Kadangi persikvalifikavimas reikalauja didelių laiko sąnaudų, finansinių išteklių ir pastangų, tikrosios priežasties suvokimas gali padėti blaiviai įvertinti situaciją ir ją išspręsti kitais būdais, pvz., keičiant darbdavį, o ne profesiją. Nesupratus tikrųjų motyvų, ir tiesiog „bėgant“ į naują profesiją, neišspręsta situacija gali kartotis. Nepaisant priežasties, keičiant profesiją tenka skirti daug dėmesio kruopščiam planavimui ir pasiruošimui. Nuo ko gi rekomenduojama pradėti? 
Image by garetsvisual on Freepik

Kokius klausimus užduoti darbdaviui: 5 patarimai produktyviam darbo pokalbiui

Tam, kad susitikimas būtų naudingas abiems pusėms, svarbu apie darbdavio organizaciją sužinoti kuo daugiau. Verta išsiaiškinti veiklos sritį ir dabartinę padėtį rinkoje, panagrinėti konkurentus, peržvelgti rezultatus, viešą organizacijos komunikaciją, skelbiamus ateities planus. Taip pat derėtų pasigilinti ir į darbo skelbimą: kaip jame apibūdinama konkreti pozicija ir pati organizacija, kokios numatomos pagrindinės atsakomybės ir kokios kvalifikacijos bei gebėjimų pageidaujama. Surinkę visą šią informaciją jau susidarysite tam tikrą įspūdį apie darbdavį ir poziciją, o per darbo pokalbį galėsite užduoti patikslinančius klausimus. Taip pat nesunkiai suprasite, ką darbdaviui išgirsti aktualiausia. Jūsų klausimai turėtų rodyti, kad suprantate organizacijos poreikius ir galite prisidėti siekiant bendrų tikslų.
Išėjimo interviu: nauda organizacijai ir darbuotojui? Image by freepik

Išėjimo interviu: nauda organizacijai ir darbuotojui?

2024-05-09 | Kita
Tai puiki proga reflektuoti savo patirtį, peržvelgti buvusį darbo laiką, išmoktas pamokas, įgytus įgūdžius. Taip pat atvirai išsakyti viską, kas liko nutylėta. Bendra rekomendacija yra visada atvirai kalbėtis su darbdaviu, nes tik pokalbis ir po jo sekantys veiksmai gali padėti keisti situaciją ir darbe jaustis geriau. Dar viena nauda išeinančiam darbuotojui – grįžtamasis darbdavio ryšys, kuris gali skatinti augimą ir tobulėjimą.