FB_PIXEL_image

Darbuotojai-bumerangai: ar verta sugrįžti į ankstesnę darbovietę?

Karjeros konsultantė ir koučingo specialistė Ariadna Žilevičienė
Ariadna Žilevičienė
Karjeros konsultantė ir koučingo specialistė
2023-11-29 | Kita | skaityti 9 min
Darbuotojai-bumerangai: ar verta sugrįžti į ankstesnę darbovietę?
Pastebima, kad vis dažniau į organizacijas sugrįžta buvę jų darbuotojai. Tie, kas jau buvo palikę organizaciją, tačiau nusprendė po kurio laiko grįžti, vadinami darbuotojais-bumerangais. Bene garsiausias darbuotojas-bumerangas – Steve’as Jobs’as, kuris grįžo į Apple po 12 metų pertraukos. Žinoma, reto darbuotojo santykiai su organizacija tokie išskirtiniai kaip Jobs’o ir Apple, tačiau išties neretai grįžimas į „seną“ darbovietę atneša naudos ir darbuotojui, ir darbdaviui.

Kokie gi grįžimo privalumai ir ką apie grįžtančius darbuotojus mano darbdaviai?

Vienas svarbiausių privalumų – mažesnės rizikos. Organizacija ir darbuotojas jau pažįstami, komanda ir vadovybė žino, koks yra kolegos našumas, motyvacija, o kompetencijos, tikėtina, dar labiau sustiprėjo dirbant kitokioje aplinkoje, naujoje komandoje. Iš kitos pusės, darbuotojas irgi supranta, ko gali tikėtis iš įmonės, ir jei nusprendžia į ją grįžti, turbūt teigiamai vertina jos kultūrą, perspektyvas ir kolektyvą. Tikima, kad toks darbuotojas, „paragavęs“ kitokios darbo aplinkos ir veikimo būdų bei priėmęs sprendimą sugrįžti, bus labiau lojalus. Žvengiant į šį reiškinį iš darbdavio pusės, grįžtantys kolegos tarsi patvirtina stiprią įmonės reputaciją ir prisideda prie darbdavio prekės ženklo patrauklumo. Dar geriau, jei darbuotojai grįžta su nauja patirtimi, kompetencijomis, kurių nebūtų galėję įgyti likę organizacijoje.

Kitas darbdaviams aktualus aspektas – sutaupomi kaštai, kuriuos tektų skirti naujo komandos nario įdarbinimui ir adaptacijai. Grįžusių darbuotojų įvedimas paprastai užtrunka daug trumpiau nei naujokų, tad samdydamos buvusius darbuotojus įmonės gali sutaupyti iki 50% išlaidų vienam darbuotojui. Privalumas darbuotojui – adaptacija ir jam pačiam praeina sklandžiau, tad prireikia mažiau laiko ir pastangų, kad įsilietų į kompaniją.

Akivaizdu, kad šiuolaikinės organizacijos pozityviai žiūri į darbuotojų grįžimą ir netgi jį skatina. Tačiau ar grįžti visada naudinga pačiam darbuotojui?

Visgi daugeliu atvejų darbuotojo išėjimas nėra impulsyvus ar nepagrįstas. Dažniausiai pasitaikančios išėjimo priežastys – netenkinantis atlyginimas, siekis pabėgti nuo vadovo, geresnės karjeros galimybės. Kartais – ir neišspręstas konfliktas: net taikus ir civilizuotas atsisveikinimas gali paskatinti vadovų ir kolektyvo nepasitenkinimą, neišvengiamai sukelti trikdžių darbo procesuose. Tad ar tikrai šios priežastys ir nesutarimai bus išspręsti iki darbuotojui grįžtant? O gal darbuotojas svarsto sugrįžti ieškodamas lengviausio kelio ar nepasisekus naujame darbe? Mąstant apie galimybę grįžti, svarbu privalumus ir trūkumus įvertinti kritiškai.

Taigi, pasiūlymas grįžti į buvusią darbovietę gali tapti ne vien puikia galimybe siekti karjeros pažįstamoje ir saugioje aplinkoje, bet ir gera proga dar kartą apgalvoti savo darbinę patirtį, ateities tikslus bei priežastis, dėl kurių su įmone buvo atsisveikinta anksčiau.

Komentarai

Populiarūs darbo skelbimai

Daugiau straipsnių

Profesijos keitimas: nuo ko pradėti?

Profesijos keitimas: nuo ko pradėti?

Itin svarbu sąžiningai atsakyti sau į klausimą, ar išties profesija nebetinka (ir ją būtina keisti), ar tai netinkamas darbdavys, patirtas perdegimas ar kitos priežastys, kurias galima išspręsti nesiimant drastiškų karjeros pokyčių. Kadangi persikvalifikavimas reikalauja didelių laiko sąnaudų, finansinių išteklių ir pastangų, tikrosios priežasties suvokimas gali padėti blaiviai įvertinti situaciją ir ją išspręsti kitais būdais, pvz., keičiant darbdavį, o ne profesiją. Nesupratus tikrųjų motyvų, ir tiesiog „bėgant“ į naują profesiją, neišspręsta situacija gali kartotis. Nepaisant priežasties, keičiant profesiją tenka skirti daug dėmesio kruopščiam planavimui ir pasiruošimui. Nuo ko gi rekomenduojama pradėti? 
Image by garetsvisual on Freepik

Kokius klausimus užduoti darbdaviui: 5 patarimai produktyviam darbo pokalbiui

Tam, kad susitikimas būtų naudingas abiems pusėms, svarbu apie darbdavio organizaciją sužinoti kuo daugiau. Verta išsiaiškinti veiklos sritį ir dabartinę padėtį rinkoje, panagrinėti konkurentus, peržvelgti rezultatus, viešą organizacijos komunikaciją, skelbiamus ateities planus. Taip pat derėtų pasigilinti ir į darbo skelbimą: kaip jame apibūdinama konkreti pozicija ir pati organizacija, kokios numatomos pagrindinės atsakomybės ir kokios kvalifikacijos bei gebėjimų pageidaujama. Surinkę visą šią informaciją jau susidarysite tam tikrą įspūdį apie darbdavį ir poziciją, o per darbo pokalbį galėsite užduoti patikslinančius klausimus. Taip pat nesunkiai suprasite, ką darbdaviui išgirsti aktualiausia. Jūsų klausimai turėtų rodyti, kad suprantate organizacijos poreikius ir galite prisidėti siekiant bendrų tikslų.
Išėjimo interviu: nauda organizacijai ir darbuotojui? Image by freepik

Išėjimo interviu: nauda organizacijai ir darbuotojui?

2024-05-09 | Kita
Tai puiki proga reflektuoti savo patirtį, peržvelgti buvusį darbo laiką, išmoktas pamokas, įgytus įgūdžius. Taip pat atvirai išsakyti viską, kas liko nutylėta. Bendra rekomendacija yra visada atvirai kalbėtis su darbdaviu, nes tik pokalbis ir po jo sekantys veiksmai gali padėti keisti situaciją ir darbe jaustis geriau. Dar viena nauda išeinančiam darbuotojui – grįžtamasis darbdavio ryšys, kuris gali skatinti augimą ir tobulėjimą.