Darbuotojų naudų politiką formuoja darbo rinkos tendencijos

Organizacijoje diegiant papildomų verčių motyvavimo priemones svarbu atminti: darbuotojams skirtos naudos pirmiausia turi būti jiems… naudingos. Todėl besikeičiant tendencijoms darbo rinkoje nelikime užnugaryje: priemonės, dar vakar kūrusios didelę vertę dirbantiems žmonėms, rytoj gali rasti savo vietą muziejuose.

Prognozuojama, kad 2030 m. Lietuvoje darbingo amžiaus gyventojų bus 14 proc. mažiau, o 2050 m. – jau 34 proc. mažiau, nei dabar. Didėjantis vyresnio amžiaus žmonių skaičius reiškia, kad organizacijos galės pasinaudoti jų sukaupta ilgamete patirtimi ir žiniomis. Tačiau taip pat svarbu, kad organizacijų siūlomos naudos atitiktų jų poreikį fizinės sveikatos, poilsio, produktyvumo gerinimo priemonėms.

Pandemija, karantinas, nuotolinis darbas, karas, nuogąstavimai dėl ekonomikos lėtėjimo daugiau ar mažiau palietė visų darbuotojų emocinį būvį. Nenuostabu, kad vis daugiau organizacijų savo darbuotojams siūlo įvairias emocinės sveikatos gerinimo priemones. Kai kurie renkasi tiesmuką psichologinės pagalbos finansavimą ar kitus emocinės sveikatos problemų sprendimo būdus. Kiti didesnį dėmesį skiria prevencijai: įvairiomis priemonėmis edukuoja darbuotojus, skatina išlaikyti kokybišką darbo ir gyvenimo balansą, investuoja į darbuotojų hobius.

Nors šis terminas mūsų darbo rinkoje dar neatrodo tvirtai įleidęs šaknis, įtrauktis ir įvairovė neabejotinai bus vis svarbesni organizacijų kultūros atributai. Užimtumo tarnyba prognozuoja, kad neseniai supaprastintos migracijos taisyklės ir panaikintas socialinės įmonės statusas lems augantį užsieniečių, neįgaliųjų ir kitoms pažeidžiamoms grupėms priklausančių asmenų įsiliejimą į šalies darbo rinką. Tad nenuostabu, kad Lietuvoje vis daugiau įmonių šiuos principus aptaria savo vidinėse politikose ir kuria iniciatyvas joms įgyvendinti praktiškai. Darbuotojams ši tema taip pat darosi vis svarbesnė: iš organizacijų tikimasi įvairovės skatinimo edukuojant kolegas ir sudarant sąlygas darbe jaustis gerai visiems žmonėms, nesvarbu kokios rasės, odos spalvos, religijos, lyties, seksualinės orientacijos, amžiaus ar tautybės būtų darbuotojai.

Nors lankstus darbo modelis atsirado esant išskirtinei situacijai, jis neabejotinai išliks kaip galimybė, be kurios dalis organizacijų ir darbuotojų savo profesinio gyvenimo jau nebeįsivaizduoja. Norint užtikrinti motyvaciją dirbant hibridiniu modeliu, įmonės turi pasirūpinti tinkamų darbo vietų sukūrimu namuose ir biuruose, psichologinės izoliacijos mažinimo priemonėmis. Kai kurios naudos, anksčiau buvusios svarbios, nustumiamos į paraštes: juk nemokami pietūs biure, sporto klubas ofise ir vaikų priežiūros kambarys darbo vietoje darbuotojams dirbant iš namų yra daug mažiau aktualūs.