Emocinė sveikata darbe: kaip ją puoselėti?

Psichologiškai saugi darbo vieta – tai tokia organizacija, kurioje galima klysti, kurioje leidžiama jaustis blogai ir galima atvirai kalbėti bei nesutikti su kitų komandos narių nuomone. Tokioje organizacijoje darbuotojai nebijo būti savimi, nesibaimina atstūmimo ar pasyvios agresijos. Visgi darbuotojų psichologinis saugumas priklauso ne tik nuo organizacijos kultūros, bet ir nuo pačių emocinio atsparumo. Tad ką darbuotojai gali padaryti, norėdami išvengti perdegimo, streso ir emocinių sunkumų, susijusių su darbu?

Būdami darbe kuo dažniau atkreipkite dėmesį į savo mintis, jausmus ir pojūčius. Pastebėkite, kaip jie paveikia jūsų elgesį. Galbūt imate vengti tam tikrų žmonių ar užduočių, o gal imatės kritikuoti kitus? Įvardinkite sau, ką jaučiate, ir kokį išorinį elgesį jūsų vidinė būsena lemia. Taip pat savo pastebėjimais galite pasidalinti su kolegomis, kuriais pasitikite. Gal ir jie jaučiasi ir elgiasi panašiai? Pastebėdami savo vidinius patyrimus galime juos normalizuoti, atrasti bendrystę su kitais ir susikurti saugią aplinką, kurioje visiems komandos nariams yra suteikiamas leidimas jaustis taip, kaip jie šiuo metu jaučiasi. O susiedami savo vidinę patirtį su išoriniais veiksmais galime save sustabdyti padarydami vis ilgesnę pauzę tarp minties ir veiksmo, ir kaskart vis efektyviau pasirinkti: kokį elgesį norime praktikuoti ir rodyti išorėje?

Išsigryninkite savo vertybes ir darbe priimdami sprendimus vadovaukitės jomis. „Geri” ir „blogi” sprendimai ar elgsenos yra sąlyginiai, priklausantys nuo aplinkybių ir žmonių, o štai mūsų vertybės yra stabilus pagrindas, kuris leidžia jaustis tvirtiems ir daryti sąmoningus, mūsų emocinei sveikatai palankius sprendimus net ir komplikuotose situacijose. Todėl kaskart, kai susiduriate su sudėtingu klausimu, nevertinkite „ar tai klaidinga, ar teisinga?” – verčiau paklausite savęs: „ar tai priartins mane prie mano vertybių, ar atitolins nuo jų?”.

Jei nusprendėte komandoje skatinti atvirumo kultūrą ir keliate sudėtingus klausimus, diskusiją pradėkite nuo bendro tikslo – ko jūs visi siekiate? Taip visi diskusijos dalyviai nuo pat pradžių atsidurs toje pačioje pusėje, bus labiau suinteresuoti siūlyti sprendimus, kurie būtų pozityvūs ir prasmingi siekiant bendrų tikslų, o ne ginant savo pozicijas.

Išmokite atpažinti psichologinį smurtą darbe ir netoleruokite nei savo, nei kolegų adresu taikomo įžeidinėjimo, patyčių, užgauliojimų, priekabiavimų, grasinimų, nekonstruktyvios ir žeminančios kritikos, žodinės agresijos, persekiojimo ir kitokio netinkamo elgesio. Psichologinis smurtas paprastai prasideda pamažu – apkalbomis, vengimu, pašaipiais žvilgsniais, o vėliau gali peraugti į kito lygio patyčias, kai darbuotojo pasiekimai yra sumenkinami, klaidos – paryškinamos, kolega yra ignoruojamas, jam grasinama, jis nekviečiamas į susibūrimus, jo nuomonė atmetama ir neetiškai kritikuojama, o užduotys paskiriamos tokios, kurių darbuotojas negalės įvykdyti. Pastebėję šiuos požymius, fiksuokite juos, o prireikus – kreipkitės į atsakingus organizacijos asmenis ar išorines institucijas.

Įdomu: Lietuvoje net ir teisės aktuose apibrėžta, kad psichologinė sveikata darbe nėra tik darbdavio atsakomybė – ir darbuotojas turi pareigą laikytis organizacijos saugos ir sveikatos reikalavimų, apimančių ir psichologinę sveikatą, rūpintis savo ir kolegų sveikata. Tad jei kiekvienas stengsimės dėl savęs ir savo kolegų, sieksime kurti atvirą ir pagarbią kultūrą organizacijoje – kartu žengsime prasmingus žingsnius kurdami psichologinį saugumą darbo vietoje.