FB_PIXEL_image

Patarimai ieškantiems darbo

Emocinė sveikata darbe: kaip ją puoselėti?

Koučerė ir personalo praktikė Lina Dumskė
Lina Dumskė
Koučerė ir personalo praktikė
2023-05-18 | Patarimai ieškantiems darbo | skaityti 12 min
Emocinė sveikata darbe: kaip ją puoselėti? Image by lookstudio on Freepik
Gegužę Europoje minima Emocinės sveikatos savaitė. Emocinė darbuotojų gerovė yra labai svarbi bet kurios komandos sėkmei: didina darbuotojų įsitraukimą, gerina tarpusavio santykius ir darbo rezultatus, augina pasitenkinimą darbu. Todėl nenuostabu, kad organizacijų lyderiai vis daugiau dėmesio, inovacijų ir investicijų skiria šiai sričiai. 

Psichologiškai saugi darbo vieta – tai tokia organizacija, kurioje galima klysti, kurioje leidžiama jaustis blogai ir galima atvirai kalbėti bei nesutikti su kitų komandos narių nuomone. Tokioje organizacijoje darbuotojai nebijo būti savimi, nesibaimina atstūmimo ar pasyvios agresijos. Visgi darbuotojų psichologinis saugumas priklauso ne tik nuo organizacijos kultūros, bet ir nuo pačių emocinio atsparumo. Tad ką darbuotojai gali padaryti, norėdami išvengti perdegimo, streso ir emocinių sunkumų, susijusių su darbu?

1. Atkreipkite dėmesį, kaip jaučiatės

Būdami darbe kuo dažniau atkreipkite dėmesį į savo mintis, jausmus ir pojūčius. Pastebėkite, kaip jie paveikia jūsų elgesį. Galbūt imate vengti tam tikrų žmonių ar užduočių, o gal imatės kritikuoti kitus? Įvardinkite sau, ką jaučiate, ir kokį išorinį elgesį jūsų vidinė būsena lemia. Taip pat savo pastebėjimais galite pasidalinti su kolegomis, kuriais pasitikite. Gal ir jie jaučiasi ir elgiasi panašiai? Pastebėdami savo vidinius patyrimus galime juos normalizuoti, atrasti bendrystę su kitais ir susikurti saugią aplinką, kurioje visiems komandos nariams yra suteikiamas leidimas jaustis taip, kaip jie šiuo metu jaučiasi. O susiedami savo vidinę patirtį su išoriniais veiksmais galime save sustabdyti padarydami vis ilgesnę pauzę tarp minties ir veiksmo, ir kaskart vis efektyviau pasirinkti: kokį elgesį norime praktikuoti ir rodyti išorėje?

2. Išsigryninkite vertybes

Išsigryninkite savo vertybes ir darbe priimdami sprendimus vadovaukitės jomis. „Geri” ir „blogi” sprendimai ar elgsenos yra sąlyginiai, priklausantys nuo aplinkybių ir žmonių, o štai mūsų vertybės yra stabilus pagrindas, kuris leidžia jaustis tvirtiems ir daryti sąmoningus, mūsų emocinei sveikatai palankius sprendimus net ir komplikuotose situacijose. Todėl kaskart, kai susiduriate su sudėtingu klausimu, nevertinkite „ar tai klaidinga, ar teisinga?” – verčiau paklausite savęs: „ar tai priartins mane prie mano vertybių, ar atitolins nuo jų?”.

3. Pradėkite nuo bendro tikslo

Jei nusprendėte komandoje skatinti atvirumo kultūrą ir keliate sudėtingus klausimus, diskusiją pradėkite nuo bendro tikslo – ko jūs visi siekiate? Taip visi diskusijos dalyviai nuo pat pradžių atsidurs toje pačioje pusėje, bus labiau suinteresuoti siūlyti sprendimus, kurie būtų pozityvūs ir prasmingi siekiant bendrų tikslų, o ne ginant savo pozicijas.

4. Atpažinkite psichologinį smurtą

Išmokite atpažinti psichologinį smurtą darbe ir netoleruokite nei savo, nei kolegų adresu taikomo įžeidinėjimo, patyčių, užgauliojimų, priekabiavimų, grasinimų, nekonstruktyvios ir žeminančios kritikos, žodinės agresijos, persekiojimo ir kitokio netinkamo elgesio. Psichologinis smurtas paprastai prasideda pamažu – apkalbomis, vengimu, pašaipiais žvilgsniais, o vėliau gali peraugti į kito lygio patyčias, kai darbuotojo pasiekimai yra sumenkinami, klaidos – paryškinamos, kolega yra ignoruojamas, jam grasinama, jis nekviečiamas į susibūrimus, jo nuomonė atmetama ir neetiškai kritikuojama, o užduotys paskiriamos tokios, kurių darbuotojas negalės įvykdyti. Pastebėję šiuos požymius, fiksuokite juos, o prireikus – kreipkitės į atsakingus organizacijos asmenis ar išorines institucijas.

Įdomu: Lietuvoje net ir teisės aktuose apibrėžta, kad psichologinė sveikata darbe nėra tik darbdavio atsakomybė – ir darbuotojas turi pareigą laikytis organizacijos saugos ir sveikatos reikalavimų, apimančių ir psichologinę sveikatą, rūpintis savo ir kolegų sveikata. Tad jei kiekvienas stengsimės dėl savęs ir savo kolegų, sieksime kurti atvirą ir pagarbią kultūrą organizacijoje – kartu žengsime prasmingus žingsnius kurdami psichologinį saugumą darbo vietoje.

Komentarai

Populiarūs darbo skelbimai

Daugiau straipsnių

Image by garetsvisual on Freepik

Kokius klausimus užduoti darbdaviui: 5 patarimai produktyviam darbo pokalbiui

Tam, kad susitikimas būtų naudingas abiems pusėms, svarbu apie darbdavio organizaciją sužinoti kuo daugiau. Verta išsiaiškinti veiklos sritį ir dabartinę padėtį rinkoje, panagrinėti konkurentus, peržvelgti rezultatus, viešą organizacijos komunikaciją, skelbiamus ateities planus. Taip pat derėtų pasigilinti ir į darbo skelbimą: kaip jame apibūdinama konkreti pozicija ir pati organizacija, kokios numatomos pagrindinės atsakomybės ir kokios kvalifikacijos bei gebėjimų pageidaujama. Surinkę visą šią informaciją jau susidarysite tam tikrą įspūdį apie darbdavį ir poziciją, o per darbo pokalbį galėsite užduoti patikslinančius klausimus. Taip pat nesunkiai suprasite, ką darbdaviui išgirsti aktualiausia. Jūsų klausimai turėtų rodyti, kad suprantate organizacijos poreikius ir galite prisidėti siekiant bendrų tikslų.
Išėjimo interviu: nauda organizacijai ir darbuotojui? Image by freepik

Išėjimo interviu: nauda organizacijai ir darbuotojui?

prieš 20 d. | Kita
Tai puiki proga reflektuoti savo patirtį, peržvelgti buvusį darbo laiką, išmoktas pamokas, įgytus įgūdžius. Taip pat atvirai išsakyti viską, kas liko nutylėta. Bendra rekomendacija yra visada atvirai kalbėtis su darbdaviu, nes tik pokalbis ir po jo sekantys veiksmai gali padėti keisti situaciją ir darbe jaustis geriau. Dar viena nauda išeinančiam darbuotojui – grįžtamasis darbdavio ryšys, kuris gali skatinti augimą ir tobulėjimą. 
5 klaidos CV, kurios jums gali kainuoti svajonių darbą

5 klaidos CV, kurios jums gali kainuoti svajonių darbą

Viena iš didžiausių klaidų, kurias daro žmonės rašydami savo CV, yra nepalanki, nepilna arba netvarkinga struktūra. CV turi būti suskirstytas į skiltis, tokiu būdu padedant darbdaviui lengvai surasti svarbiausią informaciją. Pirmame puslapyje pateikiama aktualiausia darbdaviui informacija, t. y. patirtis ir pasiekimai; galima papildomai įvardinti ir pagrindines kompetencijas bei įgūdžius. Vis dažniau lietuviškuose gyvenimo aprašymuose galime rasti „Apie mane“ arba „Santraukos“ skiltį. Abejojantiems, ar verta šį trumpą tekstą rašyti, svarbu suvokti, kad dažnai jis atstoja vis rečiau reikalaujamą motyvacinį laišką. Šioje trumpoje pastraipoje galima nurodyti darbui labiausiai reikalingas kompetencijas, atskleisti savo motyvacija dirbti konkrečioje kompanijoje ir tam tikrose pareigose. Ideali gyvenimo aprašymo santrauka padeda atsakyti į klausimą, kuo išsiskiriate iš kitų ir kodėl esate vertas samdančio vadovo dėmesio.