FB_PIXEL_image

Patarimai ieškantiems darbo

Ieškoti darbo irgi yra darbas: patarimai besidairantiems į darbo rinką

„Alisa Management Laboratory“ programos „Žengiu į darbo rinką“ konsultantė Kristina Kvietkauskaitė
Kristina Kvietkauskaitė
„Alisa Management Laboratory“ programos „Žengiu į darbo rinką“ konsultantė
2023-05-04 | Patarimai ieškantiems darbo | skaityti 10 min
Ieškoti darbo irgi yra darbas: patarimai besidairantiems į darbo rinką. Image by pressfoto
Technologijų sektoriaus lyderiams ir kitų sektorių kompanijoms pasaulyje skelbiant apie tūkstantinius darbuotojų atleidimus, susirūpinimas dėl artimiausios ateities darbo rinkoje auga ir Lietuvoje.

Kol kas statistika rodo, kad darbo rinka išlieka atspari, bet pastebimas ir didesnis darbdavių atsargumas. Tokiomis aplinkybėmis netekusiems darbo reikėtų prisiminti, kad gerų specialistų poreikis rinkoje vis dar išlieka aukštas, tačiau į naujo darbo paieškas vertėtų žvelgti atidžiau. Rasti naują ar geresnį darbą irgi yra darbas, reikalaujantis kryptingų pastangų.

Svarbus kompetencijų, motyvacijos ir asmeninių savybių santykis

Per metus galime pastebėti pasiūlos ir paieškos nuotaikų pasikeitimą. Rinkoje padaugėjo atsargumo, atidumo, darbuotojai jautriau išgyvena kompanijų vidinius pokyčius, kada keičiasi struktūra, atsakomybės, vadovai, „apkarpomi“ ar net naikinami skyriai, veiklos kryptys. Kai kuriems tai reiškia atleidimą, o dalį žmonių tokie procesai paskatina pačius imtis iniciatyvos keisti darbą. Kiti kol kas nejaučia konkrečios grėsmės, bet sąmoningai planuoja pokyčius ateityje, jiems ruošiasi, nes nori augti kaip profesionalai, gauti geresnį ekonominį pasiūlymą arba kardinaliai keisti karjeros kryptį.

Ekonominis neapibrėžtumas ir kitos aplinkybės lemia ir tai, kad darbdaviai šiuo metu dar atidžiau vykdo atrankas, labiau detalizuoja pozicijų reikalavimus, daugiau orientuojasi į kuriamą vertę čia ir dabar, o ne ateities potencialą. Ne vienerius metus motyvaciniais paketais besivaržantys darbdaviai keičiasi ir dabar daugiau dėmesio skiria jau turimoms kompetencijoms, geram vidinės kandidato motyvacijos ir asmeninių savybių santykiui. Tai padidina tikimybę, kad naujas darbuotojas, pradėjęs darbą, greitai „įsivažiuos“ į naują rolę ir parodys rezultatą. Tad tai tampa svarbiu kriterijumi priimant galutinį sprendimą dėl naujo darbuotojo.

Neįvertinimas arba pervertinimas – dažnos klaidos

Netekti darbo sunku ne tik ekonomiškai, bet ir psichologiškai, tad žmonės susiduria su įvairiapusiu spaudimu. Kaip rodo praktika, greičiau atsitiesia sugebantys į tai pažvelgti kaip į naują etapą ir išnaudoti kaip galimybę. Žinoma, daug kas priklauso nuo asmeninės situacijos, tad toks pokytis gali reikšti skirtingus dalykus – persikvalifikavimą, išsivadavimą nuo darbo, kuris neteikė džiaugsmo, veiklą, kurios buvo nedrąsu imtis, ar tiesiog palankesnes sąlygas naujoje įmonėje. Darbo netekimas ir naujo paieška dažnai gali virsti palankia aplinkybe prisiimti atsakomybę už savo karjerą.

Iš naujo į darbo rinką žengiantys žmonės dažniausiai daro dvi klaidas – arba labai save bei darbo rinką nuvertina, arba pervertina. Abiem atvejais tai užkerta kelią greičiau rasti naują darbą. Taip pat dažnai koją pakiša ir per mažas savęs pažinimas iš profesinės bei asmenybinės pusės, žinių apie darbo rinką trūkumas, didelis blaškymas ir svarbių veiksmų ieškant darbo atidėliojimas.

Darbo paieškose ne savo noru – nuo ko pradėti?

Kaip jau minėta, darbo paieška irgi yra darbas, reikalaujantis kryptingų pastangų. Verta atkreipti dėmesį į kelis pagrindinius žingsnius ir etapus, kurie bus naudingi struktūruotai ir rezultatyviai paieškai.

  • Pauzė. Gali skambėti paradoksaliai, tačiau aktyvioje naujo darbo paieškų etape pirmas žingsnis dažnai turi būti poilsis, dėl kurio žmogus vėliau gali priimti teisingus sprendimus. Jeigu leidžia ekonominės aplinkybės, vertėtų šiek tiek pailsėti ir įveikti visas neigiamas su karjeros pokyčiais susijusias emocijas bei susitelkti naujam etapui. Tad pradžioje svarbu ir sau atsakyti į klausimą, ar ir kiek laiko galiu skirti poilsiui be papildomo streso.

  • Analizė. Šiame etape svarbu skaidriai ir atsakingai apžvelgti ir išgryninti, ką žmogus yra nuveikęs, ko nori, kas jį motyvuoja, kokios yra jo profesinės bei asmeninės silpnybės ir stiprybės. Taip pat rekomenduojama skirti pakankamai laiko ir darbo rinkos nagrinėjimui, vertinant prieinamą informaciją viešuose šaltiniuose, nagrinėjant organizacijų skelbimus, ekspertų nuomones ir kt. Refleksijos padeda lengviau priimti svarbų sprendimą ir kryptingai veikiant pasiekti norimą rezultatą – ar žmogus mato savo profesinę ateitį toje pačioje srityje, ar nori persikvalifikuoti. Šio žingsnio praleidimas gali apsunkinti tolimesnes paieškas, nes žmogus gali nukreipti pastangas netinkama linkme arba per daug blaškytis tarp pasirinkimų.  

  • Informacijos atnaujinimas. Aukščiau paminėti žingsniai –  tarsi namų darbai, kurie leidžia geriau pasiruošti kokybiškam gyvenimo aprašymo, socialinių tinklų paskyrų, motyvacinio laiško atnaujinimui. Rekomenduoju neatidėlioti ir skirti daug dėmesio, nes tai vis dar pagrindiniai įrankiai, ieškant darbo. Atidėliodami kartais žmonės patenka į situacijas, kai informaciją ruošia tik pamatę sudominusį skelbimą, o pokalbiuose dėl darbo dalyvauja menkai pasiruošę ir dėl to kenčia prisistatymo kokybė.

  • Aktyvus veikimas. Įžengus į šį etapą irgi svarbu laikytis disciplinos – nuosekliai užsiimti skelbimų peržiūra, informacijos dalinimusi, analizuoti įvykusius pokalbius, pokytis iš patirties. Tokiose situacijose gali būti naudinga ir karjeros konsultantų pagalba, kurie gali ne tik patarti, padėti tinkamai įsivertinti save bei darbo rinką, surengti simuliacijas, tačiau ir suteikti palaikymą bei padrąsinimą, kurio ypač prireikia pereinamuoju pokyčių laikotarpiu.

Komentarai

Populiarūs darbo skelbimai

Daugiau straipsnių

Profesijos keitimas: nuo ko pradėti?

Profesijos keitimas: nuo ko pradėti?

Itin svarbu sąžiningai atsakyti sau į klausimą, ar išties profesija nebetinka (ir ją būtina keisti), ar tai netinkamas darbdavys, patirtas perdegimas ar kitos priežastys, kurias galima išspręsti nesiimant drastiškų karjeros pokyčių. Kadangi persikvalifikavimas reikalauja didelių laiko sąnaudų, finansinių išteklių ir pastangų, tikrosios priežasties suvokimas gali padėti blaiviai įvertinti situaciją ir ją išspręsti kitais būdais, pvz., keičiant darbdavį, o ne profesiją. Nesupratus tikrųjų motyvų, ir tiesiog „bėgant“ į naują profesiją, neišspręsta situacija gali kartotis. Nepaisant priežasties, keičiant profesiją tenka skirti daug dėmesio kruopščiam planavimui ir pasiruošimui. Nuo ko gi rekomenduojama pradėti? 
Image by garetsvisual on Freepik

Kokius klausimus užduoti darbdaviui: 5 patarimai produktyviam darbo pokalbiui

Tam, kad susitikimas būtų naudingas abiems pusėms, svarbu apie darbdavio organizaciją sužinoti kuo daugiau. Verta išsiaiškinti veiklos sritį ir dabartinę padėtį rinkoje, panagrinėti konkurentus, peržvelgti rezultatus, viešą organizacijos komunikaciją, skelbiamus ateities planus. Taip pat derėtų pasigilinti ir į darbo skelbimą: kaip jame apibūdinama konkreti pozicija ir pati organizacija, kokios numatomos pagrindinės atsakomybės ir kokios kvalifikacijos bei gebėjimų pageidaujama. Surinkę visą šią informaciją jau susidarysite tam tikrą įspūdį apie darbdavį ir poziciją, o per darbo pokalbį galėsite užduoti patikslinančius klausimus. Taip pat nesunkiai suprasite, ką darbdaviui išgirsti aktualiausia. Jūsų klausimai turėtų rodyti, kad suprantate organizacijos poreikius ir galite prisidėti siekiant bendrų tikslų.
Išėjimo interviu: nauda organizacijai ir darbuotojui? Image by freepik

Išėjimo interviu: nauda organizacijai ir darbuotojui?

2024-05-09 | Kita
Tai puiki proga reflektuoti savo patirtį, peržvelgti buvusį darbo laiką, išmoktas pamokas, įgytus įgūdžius. Taip pat atvirai išsakyti viską, kas liko nutylėta. Bendra rekomendacija yra visada atvirai kalbėtis su darbdaviu, nes tik pokalbis ir po jo sekantys veiksmai gali padėti keisti situaciją ir darbe jaustis geriau. Dar viena nauda išeinančiam darbuotojui – grįžtamasis darbdavio ryšys, kuris gali skatinti augimą ir tobulėjimą.