FB_PIXEL_image

Darbdavių iššūkiai

Išankstinė darbuotojo adaptacija. Kas tai ir kodėl verta apie ją pagalvoti?

Personalo valdymo srities ekspertė Rolanda Endrijaitienė
Rolanda Endrijaitienė
Personalo valdymo srities ekspertė
2024-01-10 | Darbdavių iššūkiai | skaityti 14 min
Išankstinė darbuotojo adaptacija.
Išankstinė darbuotojo adaptacija (angl. pre-onboarding) – svarbi naujoko įvedimo dalis, apie kurią vis dar labai mažai kalbama.

Tai galėtų (gal net ir turėtų) būti patys paprasčiausi žingsniai iki darbuotojo starto organizacijoje dienos, tarkime, darbo priemonių, darbo vietos paruošimas. Žingsniai, kurie parodo naujam komandos nariui dėmesį, padeda kurti ryšį su organizacija, būsimais kolegomis ir užtikrina, kad tikrai yra laukiamas. Be to, tokios išankstinės interakcijos sumažina nerimą, lydintį darbuotoją pirmąją darbo dieną. Mainais už tai organizacija gauna didesnį darbuotojo įsitraukimą, motyvaciją.

Kas yra išankstinė darbuotojo adaptacija?

Išankstinės darbuotojo adaptacijos terminas nėra plačiai naudojamas, tačiau visose įmonėse darbuotojo įvedimo procesas prasideda ten, kur sėkmingai baigiasi atrankos procesas. Įprastos praktikos – tai darbo vietos paruošimas, reikalingų teisių sistemose suteikimas ar kitų resursų užsakymas bei organizacijos informavimas apie ateinantį naujoką. Tradiciškai šios veiklos priskiriamos darbuotojų įvedimo procesui, o išankstinė darbuotojų adaptacija atskirai neaprašoma ir, juolab, nevykdoma. Tačiau sparčiai daugėja įmonių, kurios su nauju darbuotoju iki darbo pradžios turi daugiau interakcijų nei tik darbo sutarties pasirašymas.

Jei įtalpintume šį procesą į laiko rėmus, išankstinė adaptacija prasideda tada, kai kandidatas priima darbo pasiūlymą, ir baigiasi pirmą jo darbo dieną, kai prasideda adaptacijos (angl. onboarding) procesas. Išankstinė adaptacija apima veiklas bei iniciatyvas, kurių tikslas sudaryti sąlygas sklandžiai naujo komandos nario adaptacijai, suteikiant esminę informaciją, išteklius ir patirtį, kurie padėtų jaustis laukiamam, informuotam ir pasiruošusiam naujam darbui dar iki starto dienos. 

Kuo išankstinė darbuotojo adaptacija yra naudinga?

Išankstinė darbuotojo adaptacija taikoma tais atvejais, kai laikas nuo darbo pasiūlymo priėmimo iki pirmosios darbo dienos yra ilgesnis. Lietuvoje apie sprendimą išeiti iš darbo privalu pranešti prieš 20 dienų, kai tuo tarpu užsienio šalyse šis terminas gali siekti net ir tris mėnesius ar pusmetį, priklausomai nuo darbo sutarties pobūdžio. Todėl išankstinė darbuotojų adaptacija Lietuvoje dar nėra tokia populiari, kai kitur jau tapo neatsiejama įvedimo proceso dalimi.

Nors teisiškai turime vieną trumpiausių terminų Europoje nuo darbo pasiūlymo priėmimo iki darbo pradžios, mes taip pat galime pasinaudoti naudomis, kurias suteikia sklandus išankstinės adaptacijos procesas. 

Kokios tos naudos? Investuodamos (svarbu pažymėti, kad tiesioginės finansinės investicijos čia gali būti visai nereikalingos!) į išankstinę darbuotojų adaptaciją organizacijos gali.

  • pagerinti bendrą naujo darbuotojo priėmimo patirtį;

  • sumažinti naujai samdomų darbuotojų nerimą prieš startą;

  • sukurti gerą pirmąjį įspūdį apie įmonės kultūrą ir gerinti darbdavio įvaizdį;

  • padidinti būsimo darbuotojo įsitraukimą.

Apibendrinant, šis etapas užtikrina sklandesnį perėjimą nuo įsidarbinimo proceso prie darbo pradžios, o tai galiausiai padeda išlaikyti darbuotojus, sumažinti kaitą ir padidinti pasitenkinimą. Taigi, organizacijai tikrai verta ir naudinga apgalvoti išankstinės darbuotojo adaptacijos procesą.

Jau egzistuojančios gerosios praktikos

Vienas dažniausiai pasitaikančių pavyzdžių – personalizuotas pasveikinimo rinkinys ar dovana, atkeliaujanti į naujo darbuotojo namus dar iki pirmosios darbo dienos. Arba interaktyvus pasveikinimo video ar laiškas, kuriuo ne tik informuojama apie starto dieną, bet ir supažindinama su organizacija, jos kultūra, vertybėmis. Dar vienas naudojamas sprendimas – serija laiškų, kuriuose pateikta struktūruota informacija padeda lengvai susipažinti su organizacija ir laukiančiu adaptacijos procesu. Vienas brangesnių sprendimų – skaitmeninis, sužaidybintas darbuotojų adaptacijos portalas, kur žaidimo forma žmogus susipažįsta su būsima organizacija. 

Tačiau yra ir praktiškai nemokamų išankstinės darbuotojų adaptacijos praktikų. Pavyzdžiui, kiek įmanoma įtraukti būsimą darbuotoją į organizacijos renginius, kurie vyksta tarp jo sutarties pasirašymo ir starto datos. Taip žmogus pajaučia kultūrą, susipažįsta su naujais kolegomis ir gali pirmą dieną pradėti darbus jau be jokio streso. Taip pat nieko nekainuoja pakviesti naujoką (virtualios) kavos su būsimais komandos nariais, jeigu tai nebuvo daryta per atranką. Arba visiškai paprastai – pakviesti kolegas susijungti su nauju darbuotoju profesiniuose socialiniuose tinkluose ir parašyti trumpą pasisveikinimo žinutę, taip naujokui parodant, kad yra laukiamas.

Yra daug būdų pagerinti naujoko patirtį ir palengvinti adaptaciją, kas organizacijai užtikrina ilgalaikes naudas, tokias kaip sklandus darbuotojo įsiliejimas, aukštesnė motyvacija ir įsitraukimas į darbą. O svarbiausia – dalies jų įgyvendinimas ne tik neužima daug laiko, bet ir nereikalauja jokių finansinių investicijų.

Komentarai

Populiarūs darbo skelbimai

Daugiau straipsnių

Profesijos keitimas: nuo ko pradėti?

Profesijos keitimas: nuo ko pradėti?

Itin svarbu sąžiningai atsakyti sau į klausimą, ar išties profesija nebetinka (ir ją būtina keisti), ar tai netinkamas darbdavys, patirtas perdegimas ar kitos priežastys, kurias galima išspręsti nesiimant drastiškų karjeros pokyčių. Kadangi persikvalifikavimas reikalauja didelių laiko sąnaudų, finansinių išteklių ir pastangų, tikrosios priežasties suvokimas gali padėti blaiviai įvertinti situaciją ir ją išspręsti kitais būdais, pvz., keičiant darbdavį, o ne profesiją. Nesupratus tikrųjų motyvų, ir tiesiog „bėgant“ į naują profesiją, neišspręsta situacija gali kartotis. Nepaisant priežasties, keičiant profesiją tenka skirti daug dėmesio kruopščiam planavimui ir pasiruošimui. Nuo ko gi rekomenduojama pradėti? 
Image by garetsvisual on Freepik

Kokius klausimus užduoti darbdaviui: 5 patarimai produktyviam darbo pokalbiui

Tam, kad susitikimas būtų naudingas abiems pusėms, svarbu apie darbdavio organizaciją sužinoti kuo daugiau. Verta išsiaiškinti veiklos sritį ir dabartinę padėtį rinkoje, panagrinėti konkurentus, peržvelgti rezultatus, viešą organizacijos komunikaciją, skelbiamus ateities planus. Taip pat derėtų pasigilinti ir į darbo skelbimą: kaip jame apibūdinama konkreti pozicija ir pati organizacija, kokios numatomos pagrindinės atsakomybės ir kokios kvalifikacijos bei gebėjimų pageidaujama. Surinkę visą šią informaciją jau susidarysite tam tikrą įspūdį apie darbdavį ir poziciją, o per darbo pokalbį galėsite užduoti patikslinančius klausimus. Taip pat nesunkiai suprasite, ką darbdaviui išgirsti aktualiausia. Jūsų klausimai turėtų rodyti, kad suprantate organizacijos poreikius ir galite prisidėti siekiant bendrų tikslų.
Išėjimo interviu: nauda organizacijai ir darbuotojui? Image by freepik

Išėjimo interviu: nauda organizacijai ir darbuotojui?

2024-05-09 | Kita
Tai puiki proga reflektuoti savo patirtį, peržvelgti buvusį darbo laiką, išmoktas pamokas, įgytus įgūdžius. Taip pat atvirai išsakyti viską, kas liko nutylėta. Bendra rekomendacija yra visada atvirai kalbėtis su darbdaviu, nes tik pokalbis ir po jo sekantys veiksmai gali padėti keisti situaciją ir darbe jaustis geriau. Dar viena nauda išeinančiam darbuotojui – grįžtamasis darbdavio ryšys, kuris gali skatinti augimą ir tobulėjimą.