FB_PIXEL_image

Kita

Išėjimo interviu: nauda organizacijai ir darbuotojui?

Personalo valdymo srities ekspertė Rolanda Endrijaitienė
Rolanda Endrijaitienė
Personalo valdymo srities ekspertė
2024-05-09 | Kita | skaityti 11 min
Išėjimo interviu: nauda organizacijai ir darbuotojui? Image by freepik
Išėjimo interviu (angl. exit interview) arba darbo pabaigos pokalbis – tai atviras pokalbis su darbuotoju, paliekančiu įmonę. Šio pokalbio metu drąsiai užduodami ir atsakomi klausimai apie sprendimą išeiti lėmusias priežastis. Toks pokalbis atveria galimybę aiškiau suprasti, kas paskatino keisti darbo vietą ir kaip tai susiję su situacija įmonėje ar komandoje. Išėjimo pokalbiai yra neįkainojamas įrankis gerinti įmonės kultūrą, įvairių organizacijų praktikoje naudojamas jau ne vienerius metus.

Kuo išėjimo interviu yra naudingas išeinančiam darbuotojui?

Tai puiki proga reflektuoti savo patirtį, peržvelgti buvusį darbo laiką, išmoktas pamokas, įgytus įgūdžius. Taip pat atvirai išsakyti viską, kas liko nutylėta. Bendra rekomendacija yra visada atvirai kalbėtis su darbdaviu, nes tik pokalbis ir po jo sekantys veiksmai gali padėti keisti situaciją ir darbe jaustis geriau. Dar viena nauda išeinančiam darbuotojui – grįžtamasis darbdavio ryšys, kuris gali skatinti augimą ir tobulėjimą. 

Kuo išėjimo interviu yra naudingas darbdaviui?

Išėjimo interviu – tai patikimas būdas nustatyti darbuotojų kaitos priežastis. Stebint, kuriose komandose ar kuriuose skyriuose yra daugiausiai išeinančių, ir skiriant laiko išsiaiškinti to priežastis, galima padaryti vertingų išvadų, laiku imtis veiksmų ir sumažinti kaitą organizacijoje. Kai kalbamasi su įmonę paliekančiais naujokais, išėjimo interviu gali padėti identifikuoti atrankos proceso arba įvedimo klaidas.

Dar viena sritis, kur gali būti naudingas išėjimo interviu – darbdavio įvaizdis. Natūralu, kad darbdavys, kuris girdi darbuotojus, yra vertinamas geriau. Todėl sprendžiant per išėjimo interviu išsakytas problemas ne tik gerinama situacija organizacijoje ir mažinama kaita, bet taip pat ir formuojamas teigiamas darbdavio įvaizdis. Tokia organizacija patrauklesnė būsimiems darbuotojams, nes parodo, kad vertina darbuotojų nuomonę ir įsipareigoja nuolatiniam tobulėjimui. Įsiklausymas į darbuotojų pastabas ir lūkesčius svarbu ne tik ateinantiems, bet ir šiuo metu organizacijoje besidarbuojantiems komandos nariams.

Ko reikia sėkmingam išėjimo interviu?

Yra trys sąlygos, kad šis pokalbis praeitų sėkmingai. Pirmiausia – laikas. Svarbu, kad pokalbis vyktų kuo arčiau išėjimo datos, tam, kad darbuotojas galėtų būti maksimaliai atviras be jokios baimės ar nerimo. Antroji sąlyga – konfidencialumas. Pokalbio tikslas yra pati informacija, o norint maksimalaus atvirumo svarbu užtikrinti, kad informacija nepasklis. Paskutinė, bet ne mažiau svarbi sąlyga – veiksmai po pokalbio. Čia labai svarbu ne tik pasikalbėti, bet ir pasidaryti išvadas ir įgyvendinti reikalingus pokyčius.

Sėkmingam išėjimo interviu kaip metodo naudojimui be galo svarbu nuoseklumas. Natūralu, kad išvadų iš vieno pokalbio padaryti nepavyks. O tam, kad pavyktų užčiuopti tendencijas, gali prireikti ir dviženklio pokalbių skaičiaus. Todėl svarbu nusimatyti aiškią išėjimo proceso struktūrą, kuri apibrėžtų:

  • kas veda šiuos pokalbius;

  • kada jie turi būti atlikti;

  • kokių pozicijų darbuotojams jie taikomi (pageidautina – visų, tik dirbant didelėje korporacijoje dalį pokalbių gali pakeisti ir išėjimo apklausa, jei nėra pakankamai resursų pasikalbėti su kiekvienu paliekančiu įmonę);

  • kokia informacija renkama (čia verta turėti visiems vienodą klausimų sąrašą papildant jį pagal situaciją, bet užtikrinant, kad nebus praleisti esminiai aspektai). 

Rekomenduojamos temos, kurias vertinga aptarti išėjimo pokalbio metu: 

  • išėjimo priežastys;

  • organizacijos kultūra ir aplinka iš išeinančio darbuotojo perspektyvos;

  • komanda, vadovavimo kultūra ir principai;

  • pasiūlymai organizacijai.

Išėjimo interviu – vertinga galimybė tiek darbdaviui, tiek darbuotojui. Nuosekliai organizuojamas pokalbis, kurio metu sukuriama saugi erdvė atvirai išsakyti sprendimo išeiti priežastis ar kitus pastebėjimus, neabejotinai suteiks informacijos, nepamainomos puoselėjant darbuotojų gerovę ir tobulinant organizacijos veiklą. Svarbiausia į visa tai atidžiai įsiklausyti.

Komentarai

Populiarūs darbo skelbimai

Daugiau straipsnių

Profesijos keitimas: nuo ko pradėti?

Profesijos keitimas: nuo ko pradėti?

Itin svarbu sąžiningai atsakyti sau į klausimą, ar išties profesija nebetinka (ir ją būtina keisti), ar tai netinkamas darbdavys, patirtas perdegimas ar kitos priežastys, kurias galima išspręsti nesiimant drastiškų karjeros pokyčių. Kadangi persikvalifikavimas reikalauja didelių laiko sąnaudų, finansinių išteklių ir pastangų, tikrosios priežasties suvokimas gali padėti blaiviai įvertinti situaciją ir ją išspręsti kitais būdais, pvz., keičiant darbdavį, o ne profesiją. Nesupratus tikrųjų motyvų, ir tiesiog „bėgant“ į naują profesiją, neišspręsta situacija gali kartotis. Nepaisant priežasties, keičiant profesiją tenka skirti daug dėmesio kruopščiam planavimui ir pasiruošimui. Nuo ko gi rekomenduojama pradėti? 
Image by garetsvisual on Freepik

Kokius klausimus užduoti darbdaviui: 5 patarimai produktyviam darbo pokalbiui

Tam, kad susitikimas būtų naudingas abiems pusėms, svarbu apie darbdavio organizaciją sužinoti kuo daugiau. Verta išsiaiškinti veiklos sritį ir dabartinę padėtį rinkoje, panagrinėti konkurentus, peržvelgti rezultatus, viešą organizacijos komunikaciją, skelbiamus ateities planus. Taip pat derėtų pasigilinti ir į darbo skelbimą: kaip jame apibūdinama konkreti pozicija ir pati organizacija, kokios numatomos pagrindinės atsakomybės ir kokios kvalifikacijos bei gebėjimų pageidaujama. Surinkę visą šią informaciją jau susidarysite tam tikrą įspūdį apie darbdavį ir poziciją, o per darbo pokalbį galėsite užduoti patikslinančius klausimus. Taip pat nesunkiai suprasite, ką darbdaviui išgirsti aktualiausia. Jūsų klausimai turėtų rodyti, kad suprantate organizacijos poreikius ir galite prisidėti siekiant bendrų tikslų.