FB_PIXEL_image

Patarimai ieškantiems darbo

Kai apima desperacija: niekas nekviečia į darbo pokalbį

HRIZER įkūrėja dr. Alisa Miniotaitė
Dr. Alisa Miniotaitė
HRIZER įkūrėja
2023-07-20 | Patarimai ieškantiems darbo | skaityti 9 min
Kai apima desperacija: niekas nekviečia į darbo pokalbį. Photo by master1305.
Šiandien, darbuotojų trūkumo laikais, reikia labai pasistengti, kad neturėtum darbo, tačiau kartais susiklosto neviltį keliančios situacijos, kai niekas nebekviečia į darbo pokalbį. Patyrinėkime kartu, kodėl taip nutinka ir ką tuomet daryti.

Jei darbdavys nekviečia jūsų į pokalbius, gali būti, kad:

  • Jūsų kandidatūra iš esmės netinka;

  • Kažkas jūsų gyvenimo aprašyme darbdavį gąsdina arba atstumia.

Kodėl jūsų kandidatūra netinka iš esmės? Taip gali būti tais atvejais, kai kandidatas siunčia gyvenimo aprašymą neįvertindamas reikalavimų arba pervertindamas savo jėgas. Principas „o gal?..“, viliantis, kad darbdavys pastebės, susidomės ir pakvies į pokalbį profesionaliame atrankos procese neveikia. Todėl gyvenimo aprašymą darbdaviui reikėtų siųsti tik įsitikinus, kad atitinkate esminius keliamus reikalavimus. Darbdaviams pereinant prie dirbtinio intelekto sprendimų, apskritai nebebus galimybės kandidatuoti netenkinant pareigybės reikalavimų.

Darbdavį atstumti gali ir nevykusi nuotrauka (vis dar pasitaiko), netvarkingas gyvenimo aprašymas ar CV matoma itin dažna darbų kaita.

Sudėtingesnis atvejis, kai kandidatas atitinka reikalavimus, tačiau į pokalbį nėra kviečiamas. Kodėl? Liūdna pripažinti, tačiau viena pagrindinių priežasčių, kodėl kandidatas darbdaviui nepatraukus – specialisto amžius. Vyresniems asmenims darbą susirasti gali būti sudėtingiau. Situacija šalyje gerėja, tačiau maždaug nuo 50-ies metų gali kilti sunkumų įsidarbinant.

Darbdaviai turi išankstinę nuomonę apie vyresnio amžiaus kandidatus kaip nelanksčius, užsispyrusius, sunkiau pritampančius komandoje, lėčiau dirbančius, sunkiau besimokančius. Dažnai įmonėms svarbu greitis, darbuotojų augimas, o „amžėjimas“, deja, ne visuomet siejasi su šiomis organizacijų vertybėmis. Iš vienos pusės, tai stereotipiniai darbdavių įsitikinimai, kita vertus, ir moksliniai tyrimai patvirtina, kad jaunesnio ir vyresnio amžiaus darbuotojai, dirbdami kartu, gali patirti sunkumų, kylančių dėl mentaliteto, vertybių, interesų, kalbos skirtumų.

Ne itin patrauklūs darbdaviams atrodo kandidatai, kurie vienoje įmonėje tose pačiose pareigose dirbo 20 metų ir ilgiau. Toks specialistas regisi užkerpėjęs, nelankstus, suaugęs su buvusios įmonės kultūra. Tikrai nelengva ir migruoti iš viešojo sektoriaus į privatų, kadangi pastarojo atstovai turi sukaupę mitų apie valstybės įstaigų darbą.

Dar vienas atrankos procese nepadedantis, akylesnio atrankų specialisto iš karto pastebimas trūkumas – kandidatas jau kuris laikas neturi darbo. Jei asmuo be darbo sėdi ilgiau nei metus, jis atrodo problemiškas kandidatas. Darbdavys daro išvadą, kad veikiausiai šio kandidato kiti darbdaviai nenori, nedarbino, jis yra nesėkmingas, o baisiausia, dar ir niūrus bei pavargęs nuo sėdėjimo namuose.

Ką daryti, kad išliktumėte konkurencingas darbo rinkoje ir neįkliūtume į tokius bedarbystės spąstus?

  • Jei matote, kad veikiausiai patirsite sunkumų įsidarbindamas (pvz., jau 6-is mėnesius nepavyksta rasti darbo), paprastas darbas geriau nei jokio. Galbūt jūsų draugams reikia pagalbos, galbūt yra koks nors laikinas projektas, prie kurio galite prisidėti, ar galimybė dirbti ½ etato. Kad ir trumpalaikė, tokia darbo patirtis geriau nei sėdėjimas be darbo ir finansine, ir socialumo, ir kompetencijų prasme. O svarbiausia – neįkliūsite į bedarbystės spąstus.

  • Laiką be darbo verta investuoti į mokymąsi. Neįtikėtina, kiek toks sprendimas gali atnešti naudos. Įrašę CV, kad baigėte, pvz., papildomas magistrantūros studijas ar profesinę programą, jūs demonstruosite, kad esate „šviežias“, gebate mokytis, priimti informaciją, domitės naujovėmis. Įgysite naujų kompetencijų, kurios sustiprins jūsų kaip specialisto svorį darbo rinkoje, ir ne mažiau svarbu – įgysite naujų pažinčių, kolegų, galinčių jums padėti rasti kitą darbą!

  • Nuleiskite kartelę. Dažna darbo paieškų nesėkmės priežastis – kandidatavimas į tokias pat aukštas pareigas, kokiose buvote prieš dvejus metus, arba didelis, darbdavius gąsdinantis atlyginimo lūkestis. Jei jūsų profesinė žvaigždė leidžiasi, deja, mažėja ir vertė darbo rinkoje, ir derybinės galios. Be to, turėkite omenyje, kad jaunesni, mažiau patyrę, tačiau energingi ir alkani kandidatai prašo mažesnio atlygio, tad gali atrodyti patrauklesni darbdaviui.

  • Peržiūrėkite įmones, kurioms siunčiate CV. Vyresni kolektyvai labiau linkę priimti vyresnius žmones.

  • Nepasiduokite desperacijai – nesiųskite gyvenimo aprašymo kur papuola, neužbombarduokite atrankų specialisto skambučiais. Padės ne ataka, o sumanus problemos sprendimas – savo vertės darbo rinkoje didinimas.

  • Susikurkite darbo vietą pats. Šiam žingsniui turi būti pasiruošęs kiekvienas darbo rinkos dalyvis. Deja, tenka matyti atvejų, kai didelės organizacijos atsikrato priešpensijinio amžiaus darbuotojų, kuriems vėl integruotis į darbo rinką gali būti nepaprastai didelis iššūkis. Naujoji, paties sukurta darbo vieta gali būti ir konsultavimo paslauga (sukaupėte daug patirties), ir ūkininkavimas (kai jūsų hobis – sodyba), ir pagalba šeimoms (namų ekonomo ar meistro paslauga), nedidelis techninis servisas ar kitoks jūsų kompetencijų ar pomėgių komercializavimas. Kiekvienas žmogus turi turėti sprendimą klausimui – ką darysiu, jei penkiasdešimtkelių liksiu be darbo.

  • Darbo ieškos procese raskite palaikymą – konsultanto, giminaičio, bičiulio, kolegos – žmogaus, kuris jumis tiki ir palaikys kelyje į sėkmę.

Kiekvienas gali susirasti darbą. Kiekvienam žmogui yra jam skirtas darbas. Svarbiausia nenuleisti rankų, imtis veiksmų.

Komentarai

Populiarūs darbo skelbimai

Daugiau straipsnių

Image by garetsvisual on Freepik

Kokius klausimus užduoti darbdaviui: 5 patarimai produktyviam darbo pokalbiui

Tam, kad susitikimas būtų naudingas abiems pusėms, svarbu apie darbdavio organizaciją sužinoti kuo daugiau. Verta išsiaiškinti veiklos sritį ir dabartinę padėtį rinkoje, panagrinėti konkurentus, peržvelgti rezultatus, viešą organizacijos komunikaciją, skelbiamus ateities planus. Taip pat derėtų pasigilinti ir į darbo skelbimą: kaip jame apibūdinama konkreti pozicija ir pati organizacija, kokios numatomos pagrindinės atsakomybės ir kokios kvalifikacijos bei gebėjimų pageidaujama. Surinkę visą šią informaciją jau susidarysite tam tikrą įspūdį apie darbdavį ir poziciją, o per darbo pokalbį galėsite užduoti patikslinančius klausimus. Taip pat nesunkiai suprasite, ką darbdaviui išgirsti aktualiausia. Jūsų klausimai turėtų rodyti, kad suprantate organizacijos poreikius ir galite prisidėti siekiant bendrų tikslų.
Išėjimo interviu: nauda organizacijai ir darbuotojui? Image by freepik

Išėjimo interviu: nauda organizacijai ir darbuotojui?

prieš 19 d. | Kita
Tai puiki proga reflektuoti savo patirtį, peržvelgti buvusį darbo laiką, išmoktas pamokas, įgytus įgūdžius. Taip pat atvirai išsakyti viską, kas liko nutylėta. Bendra rekomendacija yra visada atvirai kalbėtis su darbdaviu, nes tik pokalbis ir po jo sekantys veiksmai gali padėti keisti situaciją ir darbe jaustis geriau. Dar viena nauda išeinančiam darbuotojui – grįžtamasis darbdavio ryšys, kuris gali skatinti augimą ir tobulėjimą. 
5 klaidos CV, kurios jums gali kainuoti svajonių darbą

5 klaidos CV, kurios jums gali kainuoti svajonių darbą

Viena iš didžiausių klaidų, kurias daro žmonės rašydami savo CV, yra nepalanki, nepilna arba netvarkinga struktūra. CV turi būti suskirstytas į skiltis, tokiu būdu padedant darbdaviui lengvai surasti svarbiausią informaciją. Pirmame puslapyje pateikiama aktualiausia darbdaviui informacija, t. y. patirtis ir pasiekimai; galima papildomai įvardinti ir pagrindines kompetencijas bei įgūdžius. Vis dažniau lietuviškuose gyvenimo aprašymuose galime rasti „Apie mane“ arba „Santraukos“ skiltį. Abejojantiems, ar verta šį trumpą tekstą rašyti, svarbu suvokti, kad dažnai jis atstoja vis rečiau reikalaujamą motyvacinį laišką. Šioje trumpoje pastraipoje galima nurodyti darbui labiausiai reikalingas kompetencijas, atskleisti savo motyvacija dirbti konkrečioje kompanijoje ir tam tikrose pareigose. Ideali gyvenimo aprašymo santrauka padeda atsakyti į klausimą, kuo išsiskiriate iš kitų ir kodėl esate vertas samdančio vadovo dėmesio.