FB_PIXEL_image

Patarimai ieškantiems darbo

Kaip planuoti ir kelti tikslus, išgyvenant karjeros pokyčius

Karjeros konsultantė ir koučingo specialistė Ariadna Žilevičienė
Ariadna Žilevičienė
Karjeros konsultantė ir koučingo specialistė
2024-01-25 | Patarimai ieškantiems darbo | skaityti 14 min
Kaip planuoti ir kelti tikslus, išgyvenant karjeros pokyčius. Image by Freepik
Viešojoje erdvėje nesunkiai randame gausybę patarimų apie tai, kaip efektyviai kelti tikslus, teisingai sudaryti veiksmų planą siekių įgyvendinimui. Kas gali būti maloniau, nei planuoti aiškiai žinant savo kryptį? 

Tačiau šiame tekste apžvelgsime planavimo ir tikslų nustatymo svarbą tiems, kurie šiuo metu patiria karjeros pokyčius ir susiduria su neaiškumu dėl ateities. Toks neapibrėžtumas gali aplankyti keičiant darbą, išgyvenant organizacijos struktūrinės permainas, abejojant dėl pasirinktos profesijos perspektyvų ir gali apskritai atgrasyti nuo planavimo.

Du požiūriai į planavimą

Tenka pastebėti, kad į planavimą žvelgiama dvejopai: vieną požiūrį praktikuoja norintys aktyviai spręsti savo gyvenimo uždavinius, patys rinktis judėjimo kryptį, kontroliuoti ir daryti įtaką savo vystymuisi. Kitas būdingas tiems, kurie dėl tam tikrų priežasčių pasirenka plaukti pasroviui, priimti sprendimus remdamiesi susiklosčiusiomis aplinkybėmis, be aiškaus plano ar strategijos.

Kartais gyvenime susiklosčiusi situacija reikalauja požiūrį keisti, tad net anksčiau itin kruopščiai planavę asmenys nebemato prasmės detaliai planuoti ir leidžia gyvenimui „atsitikti“. Įprastai taip nutinka tiems, kurie yra asmeninių pokyčių kelyje, ieško pašaukimo, žvalgosi naujo darbo ar kurių vidinis apsišaukėlis neleidžia drąsiai žvelgti į ateitį.

Nors abu šie metodai turi savo privalumų ir trūkumų, sąmoningas planavimas leidžia kontroliuoti gyvenimo kryptį ir aktyviai siekti tikslo, o „plaukimas pasroviui“ gali atspindėti spontaniškesnį ir adaptyvesnį prisitaikymo prie pokyčių būdą.

Svarbiausia ne planas, o planavimo procesas

Planavimas neapibrėžtumo laikais sudėtingas, tačiau gali padėti lanksčiau reaguoti į pokyčius ir prie jų prisitaikyti. Būtina suprasti, kad planuojant svarbu ne pats tikslų sąrašas ar veiksmų planas, o planavimo procesas. Planuodami galime apsvarstyti visas aplinkybes, kuriose gali tekti atsidurti, įvertinti jų poveikį ir numatyti, kaip elgtis konkrečioje situacijoje. Taigi, pagrindinis planavimo rezultatas nebūtinai pats planas, o supančios realybės ir galimybių analizė. Dvaitui Eizenhaueriui, 34-jam JAV prezidentui, priskiriama kontroversiška frazė – „Planas savaime yra nereikšmingas, bet planavimas – būtinas.“

Planavimas – būdas sumažinti nerimą

Žmonėse gamtos užkoduotas stiprus kontrolės poreikis. Taip susiformavo žmonių smegenys dar tais laikais, kai bet koks situacijos kontrolės praradimas galėjo baigtis priešo ar plėšrūno ataka. Laikai pasikeitė, bet poreikis valdyti situaciją išliko. Todėl pokyčių akivaizdoje patiriamas daug didesnis stresas ir nerimas. O planavimas, nors ir skamba keistai, padeda sumažinti nerimą, nes planai padeda bent hipotetiškai išspręsti situaciją ir taip padidinti kontrolės jausmą, nusiraminti.

Nebijokite klysti

Planuojant svarbu suvaldyti lūkestį, kad seksis lengvai ir iš pirmo karto. Leisti sau bandyti, klysti, abejoti savimi ir savo sprendimais, judėti pirmyn sau patogiu greičiu. Skirti laiko asmeniniams ir profesiniams poreikiams apmąstyti.

Paklauskite savęs:

  • Ko noriu pasiekti ilgalaikėje perspektyvoje?

  • Kokios vertybės svarbios darbe ir gyvenime?

  • Kokia aplinka supa, kokios galimybės ir rizikos?

  • Kur yra kontrolės zonos ribos: ką galiu kontroliuoti, o kam – tik daryti nežymią įtaką?

Kadangi tik dalis įvykių yra realiai asmens kontrolės zonoje, galima daryti prielaidą apie skirtingus įvykių vystymosi scenarijus ir bandyti jiems pasirengti, numatant optimistinį ir pesimistinį variantus.

Žvelkite lanksčiai

Jei dėl kokių nors priežasčių neįmanoma planuoti konkrečios pozicijos ar termino, galime galvoti apie įgūdžius, kurios įgiję pasistūmėtume tikslų link. Užuot kėlę sau griežtus tikslus, nusistatyti lankstesnius, kuriuos galėtume keisti atsižvelgę į aplinkybes. Reguliariai atnaujinti planus, remiantis šviežiausia informacija ir patirtimi. Numatyti rizikas, kurių analizė atvers galimybę sukurti strategijas, kaip jas valdyti ar sumažinti. Itin svarbu užsitikrinti artimųjų palaikymą, informuoti šeimą apie karjeros pokyčių eigą. Galime ieškoti patarimo ir emocinės paramos iš tų, kurie patyrė panašius pokyčius, kreiptis į profesionalus.

Planuokite tai, ką planuoti galite

Visada yra dalykų, kuriuos įmanoma planuoti – tai gali būti fizinis aktyvumas, teisinga mityba, sportas, susitikimai su palaikančiais žmonėmis, kurie suteiks stabilumo ir nedidelių laimėjimų jausmą, taip reikalingą pokyčių metu. Į planavimą svarbu įtraukti ne vien darbus, bet ir hobius, kurie padeda papildyti energijos ir įkvėpimo atsargas, išsikrauti patiriant nerimą ir stresą. Karjeros pokyčiai neabejotinai kelia daugybę iššūkių, tačiau tinkamai planuodami išvengsite pasimetimo ir sąmoningai žengsite į ateitį.

Komentarai

Populiarūs darbo skelbimai

Daugiau straipsnių

Image by garetsvisual on Freepik

Kokius klausimus užduoti darbdaviui: 5 patarimai produktyviam darbo pokalbiui

Tam, kad susitikimas būtų naudingas abiems pusėms, svarbu apie darbdavio organizaciją sužinoti kuo daugiau. Verta išsiaiškinti veiklos sritį ir dabartinę padėtį rinkoje, panagrinėti konkurentus, peržvelgti rezultatus, viešą organizacijos komunikaciją, skelbiamus ateities planus. Taip pat derėtų pasigilinti ir į darbo skelbimą: kaip jame apibūdinama konkreti pozicija ir pati organizacija, kokios numatomos pagrindinės atsakomybės ir kokios kvalifikacijos bei gebėjimų pageidaujama. Surinkę visą šią informaciją jau susidarysite tam tikrą įspūdį apie darbdavį ir poziciją, o per darbo pokalbį galėsite užduoti patikslinančius klausimus. Taip pat nesunkiai suprasite, ką darbdaviui išgirsti aktualiausia. Jūsų klausimai turėtų rodyti, kad suprantate organizacijos poreikius ir galite prisidėti siekiant bendrų tikslų.
Išėjimo interviu: nauda organizacijai ir darbuotojui? Image by freepik

Išėjimo interviu: nauda organizacijai ir darbuotojui?

2024-05-09 | Kita
Tai puiki proga reflektuoti savo patirtį, peržvelgti buvusį darbo laiką, išmoktas pamokas, įgytus įgūdžius. Taip pat atvirai išsakyti viską, kas liko nutylėta. Bendra rekomendacija yra visada atvirai kalbėtis su darbdaviu, nes tik pokalbis ir po jo sekantys veiksmai gali padėti keisti situaciją ir darbe jaustis geriau. Dar viena nauda išeinančiam darbuotojui – grįžtamasis darbdavio ryšys, kuris gali skatinti augimą ir tobulėjimą. 
5 klaidos CV, kurios jums gali kainuoti svajonių darbą

5 klaidos CV, kurios jums gali kainuoti svajonių darbą

Viena iš didžiausių klaidų, kurias daro žmonės rašydami savo CV, yra nepalanki, nepilna arba netvarkinga struktūra. CV turi būti suskirstytas į skiltis, tokiu būdu padedant darbdaviui lengvai surasti svarbiausią informaciją. Pirmame puslapyje pateikiama aktualiausia darbdaviui informacija, t. y. patirtis ir pasiekimai; galima papildomai įvardinti ir pagrindines kompetencijas bei įgūdžius. Vis dažniau lietuviškuose gyvenimo aprašymuose galime rasti „Apie mane“ arba „Santraukos“ skiltį. Abejojantiems, ar verta šį trumpą tekstą rašyti, svarbu suvokti, kad dažnai jis atstoja vis rečiau reikalaujamą motyvacinį laišką. Šioje trumpoje pastraipoje galima nurodyti darbui labiausiai reikalingas kompetencijas, atskleisti savo motyvacija dirbti konkrečioje kompanijoje ir tam tikrose pareigose. Ideali gyvenimo aprašymo santrauka padeda atsakyti į klausimą, kuo išsiskiriate iš kitų ir kodėl esate vertas samdančio vadovo dėmesio.