FB_PIXEL_image

Patarimai ieškantiems darbo

Kaip planuoti ir kelti tikslus, išgyvenant karjeros pokyčius

Karjeros konsultantė ir koučingo specialistė Ariadna Žilevičienė
Ariadna Žilevičienė
Karjeros konsultantė ir koučingo specialistė
01/25/2024 | Tips For Job Seekers | 14 min read
Kaip planuoti ir kelti tikslus, išgyvenant karjeros pokyčius. Image by Freepik
Viešojoje erdvėje nesunkiai randame gausybę patarimų apie tai, kaip efektyviai kelti tikslus, teisingai sudaryti veiksmų planą siekių įgyvendinimui. Kas gali būti maloniau, nei planuoti aiškiai žinant savo kryptį? 

Tačiau šiame tekste apžvelgsime planavimo ir tikslų nustatymo svarbą tiems, kurie šiuo metu patiria karjeros pokyčius ir susiduria su neaiškumu dėl ateities. Toks neapibrėžtumas gali aplankyti keičiant darbą, išgyvenant organizacijos struktūrinės permainas, abejojant dėl pasirinktos profesijos perspektyvų ir gali apskritai atgrasyti nuo planavimo.

Du požiūriai į planavimą

Tenka pastebėti, kad į planavimą žvelgiama dvejopai: vieną požiūrį praktikuoja norintys aktyviai spręsti savo gyvenimo uždavinius, patys rinktis judėjimo kryptį, kontroliuoti ir daryti įtaką savo vystymuisi. Kitas būdingas tiems, kurie dėl tam tikrų priežasčių pasirenka plaukti pasroviui, priimti sprendimus remdamiesi susiklosčiusiomis aplinkybėmis, be aiškaus plano ar strategijos.

Kartais gyvenime susiklosčiusi situacija reikalauja požiūrį keisti, tad net anksčiau itin kruopščiai planavę asmenys nebemato prasmės detaliai planuoti ir leidžia gyvenimui „atsitikti“. Įprastai taip nutinka tiems, kurie yra asmeninių pokyčių kelyje, ieško pašaukimo, žvalgosi naujo darbo ar kurių vidinis apsišaukėlis neleidžia drąsiai žvelgti į ateitį.

Nors abu šie metodai turi savo privalumų ir trūkumų, sąmoningas planavimas leidžia kontroliuoti gyvenimo kryptį ir aktyviai siekti tikslo, o „plaukimas pasroviui“ gali atspindėti spontaniškesnį ir adaptyvesnį prisitaikymo prie pokyčių būdą.

Svarbiausia ne planas, o planavimo procesas

Planavimas neapibrėžtumo laikais sudėtingas, tačiau gali padėti lanksčiau reaguoti į pokyčius ir prie jų prisitaikyti. Būtina suprasti, kad planuojant svarbu ne pats tikslų sąrašas ar veiksmų planas, o planavimo procesas. Planuodami galime apsvarstyti visas aplinkybes, kuriose gali tekti atsidurti, įvertinti jų poveikį ir numatyti, kaip elgtis konkrečioje situacijoje. Taigi, pagrindinis planavimo rezultatas nebūtinai pats planas, o supančios realybės ir galimybių analizė. Dvaitui Eizenhaueriui, 34-jam JAV prezidentui, priskiriama kontroversiška frazė – „Planas savaime yra nereikšmingas, bet planavimas – būtinas.“

Planavimas – būdas sumažinti nerimą

Žmonėse gamtos užkoduotas stiprus kontrolės poreikis. Taip susiformavo žmonių smegenys dar tais laikais, kai bet koks situacijos kontrolės praradimas galėjo baigtis priešo ar plėšrūno ataka. Laikai pasikeitė, bet poreikis valdyti situaciją išliko. Todėl pokyčių akivaizdoje patiriamas daug didesnis stresas ir nerimas. O planavimas, nors ir skamba keistai, padeda sumažinti nerimą, nes planai padeda bent hipotetiškai išspręsti situaciją ir taip padidinti kontrolės jausmą, nusiraminti.

Nebijokite klysti

Planuojant svarbu suvaldyti lūkestį, kad seksis lengvai ir iš pirmo karto. Leisti sau bandyti, klysti, abejoti savimi ir savo sprendimais, judėti pirmyn sau patogiu greičiu. Skirti laiko asmeniniams ir profesiniams poreikiams apmąstyti.

Paklauskite savęs:

  • Ko noriu pasiekti ilgalaikėje perspektyvoje?

  • Kokios vertybės svarbios darbe ir gyvenime?

  • Kokia aplinka supa, kokios galimybės ir rizikos?

  • Kur yra kontrolės zonos ribos: ką galiu kontroliuoti, o kam – tik daryti nežymią įtaką?

Kadangi tik dalis įvykių yra realiai asmens kontrolės zonoje, galima daryti prielaidą apie skirtingus įvykių vystymosi scenarijus ir bandyti jiems pasirengti, numatant optimistinį ir pesimistinį variantus.

Žvelkite lanksčiai

Jei dėl kokių nors priežasčių neįmanoma planuoti konkrečios pozicijos ar termino, galime galvoti apie įgūdžius, kurios įgiję pasistūmėtume tikslų link. Užuot kėlę sau griežtus tikslus, nusistatyti lankstesnius, kuriuos galėtume keisti atsižvelgę į aplinkybes. Reguliariai atnaujinti planus, remiantis šviežiausia informacija ir patirtimi. Numatyti rizikas, kurių analizė atvers galimybę sukurti strategijas, kaip jas valdyti ar sumažinti. Itin svarbu užsitikrinti artimųjų palaikymą, informuoti šeimą apie karjeros pokyčių eigą. Galime ieškoti patarimo ir emocinės paramos iš tų, kurie patyrė panašius pokyčius, kreiptis į profesionalus.

Planuokite tai, ką planuoti galite

Visada yra dalykų, kuriuos įmanoma planuoti – tai gali būti fizinis aktyvumas, teisinga mityba, sportas, susitikimai su palaikančiais žmonėmis, kurie suteiks stabilumo ir nedidelių laimėjimų jausmą, taip reikalingą pokyčių metu. Į planavimą svarbu įtraukti ne vien darbus, bet ir hobius, kurie padeda papildyti energijos ir įkvėpimo atsargas, išsikrauti patiriant nerimą ir stresą. Karjeros pokyčiai neabejotinai kelia daugybę iššūkių, tačiau tinkamai planuodami išvengsite pasimetimo ir sąmoningai žengsite į ateitį.

Comments

Trending Job Ads

Related articles

Employee motivation

HOW TO MOTIVATE AN EMPLOYEE

We are motivated when we are healthy (in a broader sense). This is our strength and our life-competence. Then we naturally have goals, desires and we are moving towards them. When I come to work, my goal is to earn money, achieve good results or even create something, actualize myself, carry out meaningful projects – find meaning and satisfaction.
Employee involvement

“I’M ON A MISSION”. EMPLOYEE ENGAGEMENT

“Employee involvement” is a management term that means that the employee likes his activities, the work is interesting to him, the employee is emotionally engaged, wants to continue this work, and goes to it voluntarily. When we ask people what a favorite job means to them, usually the answer is one – I wake up with desire, I go to work with pleasure.
An Employee is Like a Sprout

WHO ARE YOU – A SPROUT, A TOOL OR A PARTNER?

The approach that “an employee is the resource” sees the person as a tool – as an instrument to achieve the goal. If I need to hammer a nail into the wall, then I take the hammer and I do the work. When I want to achieve the goal, then I ask for help from my colleague and we achieve the goal together. This approach is based on a rational benefit. If employees in the company are seen as resources, then probably there will be no mutual loyalty.