Karjeros mitai: kas mus stabdo?

Vienas iš vis dar pasitaikančių mitų yra įsitikinimas, kad geras, vertę kuriantis  darbas turi būti sunkus, o malonumai ir širdžiai miela veikla negali būti rimtu pajamų šaltiniu. Apskritai, darbas neretai siejamas su kančia ir savęs prievarta. Kiek įvairiausių posakių yra tam nusakyti: „Didelį džiaugsmą galima iškovoti tik dideliu darbu“ (J. W. Goethe), „Geriau sunkiai dirbti, negu lengvai elgetauti“ (lietuvių išmintis), ir visiems puikiai pažįstamas „No pain, no gain“. Tačiau aplinkui matome vis daugiau įrodymų, kad mėgstamas darbas gali suteikti ne tik finansinį komfortą, bet ir džiaugsmą, pasitenkinimą. Žmonės, kurie jaučiasi įsitraukę į darbą ir dirba pagal savo vertybes, ne vien jaučiasi laimingesni, bet ir pasiekia geresnių rezultatų, dirba tvariau ir stabiliau. Turint omenyje, kad darbdaviai vis ramiau žiūri į kandidatų savęs paieškas ir dažnesnį darbo keitimą, verta investuoti laiko bei jėgų ir susirasti sau tinkamiausią darbą.

Tai klaidingas įsitikinimas, kad vien atradus tą vienintelį tobulai tinkantį darbą, viskas taps paprasta ir malonu. Tikrovė yra kitokia: kiekvienas darbas atneša savų iššūkių ir sunkumų, net ir mėgstamiausias darbas gali tapti monotoniškas, kelti stresą ar privesti prie perdegimo. Tikėjimas, kad yra vienintelis tobulas profesinis kelias neretai kelia dar didesnę įtampą. Nesibaigiančiose vienintelio tobulo darbo ar pašaukimo paieškose taip pat galime įžvelgti tam tikrą perfekcionizmą ir polinkį bent iš dalies perleisti atsakomybę darbdaviui ar likimui. Prisiminkime – mes patys esame savo likimo kalviai, tad verta paanalizuoti, ko trūksta dabartiniame darbe, kaip galime tai pakeisti? Sėkminga karjera retai būna nulemta laimingų atsitiktinumų, tad ar verta tikėtis laimėti likimo loterijoje? Ką galime daryti, tai konsultuotis su specialistais, domėtis persikvalifikavimo galimybėmis, darbo rinka ir, svarbiausia, tikrinti hipotezes praktiškai. 

Ir tai reiškia aukštų pareigų arba savo didelio ir sėkmingo verslo siekimą. Iš tiesų dvidešimt pirmame amžiuje karjera suprantama kaip savirealizacija ir asmeninis progresas profesinėje srityje. Vienam  tai gali būti nuosavas verslas, kitam – aukštos pareigos korporacijoje ar valstybės institucijoje, trečiam – vertinama eksperto karjera, leidžianti dirbti ir gyventi pagal savo poreikius, ir, pavyzdžiui, darbuotis iš bet kurio pasaulio krašto sau patogiu metu. Nors ambicingumas yra svarbu siekiant sėkmės, tai nėra vienintelis jos garantas. Asmeninės vertybės, gebėjimai ir sąveika su aplinkiniais žmonėmis taip pat žymiai veikia karjeros pasiekimus. Todėl svarbu suprasti, kad karjera yra individualus kelias, kuriame kiekvienas žmogus turi galimybę pasirinkti sau tinkamą kryptį.

Turbūt kiekvienas esame susidūrę su žmonėmis, kurie teigia, kad jau per vėlu ko nors siekti. Kita sutinkama grupė – tikintys, kad nuosavo verslo pradžiai ar didesniam atlyginimui paprašyti reikia dar padirbėti, pabaigti dar vienus mokymus, užauginti vaikus. Klaidinga manyti, kad yra „teisingas“ laikas ar gyvenimo periodas, kada galime imtis karjeros pokyčių. Išties, tam tikro amžiaus mes esame darbingiausi, sveikiausi, turime daugiausia energijos, įgūdžių ir entuziazmo dirbti. Tačiau negalime priversti  savo gyvenimo laikrodžio suktis greičiau ar lėčiau, tad svarbiausia žengti norimą žingsnį, kai jaučiamės pasiruošę.

Amerikiečių psichologo Julliano Rotterio kontrolės lokuso teorija nurodo, kad dalis žmonių linkę manyti, jog jų gyvenimams ir karjerai didelę įtaką turi išoriniai veiksniai, tokie kaip likimas arba aplinkybės. Tokie žmonės linkę dėl savo nesėkmių kaltinti organizacijas, vadovus, šeimos narius.  Kitai grupei žmonių priklauso jaučiantys, kad patys kontroliuoja situaciją ir geba veikti; nenuostabu, kad būtent jie pasiekia didesnę sėkmę savo karjeroje. Žinoma, jų tyko kitas pavojus – kaltės jausmas dėl aplinkybių, kurių jie objektyviai negalėjo pakeisti. Suvokimas, kur yra mūsų atsakomybės ir įtakos sferos gali ženkliai palengvinti darbą. Visuomet bus kažkas, kas apsunkins kopimą karjeros laiptais: amžius, maži vaikai, išsilavinimo trūkumas, asmeninių savybių stoka. Visgi daugeliui sričių gyvenime mes galime daryti tam tikrą įtaką, ir dalį dalykų galime proaktyviai keisti, tad verta domėtis darbo rinkos galimybėmis, megzti ryšius, kandidatuoti į dominančias pozicijas.

Kone kiekvienas turime vienokių ar kitokių ribojančių įsitikinimų. Neretai jie susiformuoja dėl baimių, kartais net mums savotiškai padeda – apsaugo nuo nusivylimo savimi, patogiai „pasiūlo“ pasiteisinimą. Tačiau vienas pirmųjų žingsnių laimingos, sėkmingos karjeros link – šių įsitikinimų ar mitų įvardinimas patiems sau, atveriantis galimybę juos sušvelninti arba visai paneigti.