FB_PIXEL_image

Patarimai ieškantiems darbo

Karjeros pertrauka – naujas būdas atstatyti balansą?

 Karjeros konsultantė ir koučingo specialistė Ariadna Žilevičienė
Ariadna Žilevičienė
Karjeros konsultantė ir koučingo specialistė
2023-09-22 | Patarimai ieškantiems darbo | skaityti 9 min
Karjeros pertrauka – naujas būdas atstatyti balansą?
Kaip elgtumėtės, jei dabar jums pasitaikytų galimybė padaryti pertrauką karjeroje (angl. „career break“)? Būtent dabar. Apie ką pagalvotumėte? Ar svarstytumėte, kiek pinigų turite sąskaitoje, ar „išleistų“ darbdavys, ką apskritai pasakytų jūsų tiesioginis vadovas? Kaip tai atrodytų jūsų gyvenimo aprašyme? O gal su palengvėjimu priimtumėte tokį pasiūlymą?

Pastebima tendencija, kad palikę vieną darbo vietą, žmonės nebeskuba vėl įsidarbinti, o renkasi padaryti pertrauką. Kada tokios pertraukos yra naudingos ir kada atneša daugiau žalos? Kaip karjeros pertraukas vertina darbdaviai? Ekspertai atskleidžia, kad per pastaruosius kelerius metus tokios karjeros pertraukos pasidarė gana įprastos, nes pandemija apvertė tradicinį požiūrį į darbą. Daugelis žmonių buvo priversti stabdyti savo darbinę veiklą, verslus; kiti buvo atleisti, dalis nusprendė padaryti karjeros pertrauką, kad galėtų  skirti daugiau dėmesio savo ir artimųjų sveikatai.

Panašiu metu darboholizmas nustojo būti priežastimi savimi didžiuotis, bedarbio statusas tapo ne toks baisus ir gėdingas, o dalis žmonių, susidūrę su desperatiškais ir neretai gana drastiškais darbdavių sprendimais kolektyvų atžvilgiu, nutarė mažiau įsitraukti ir patys. Susilpnėję ryšiai su kolegomis ir emocinis išsekimas, kuriuos sukėlė nuotolinis darbas, lojalumo darbdaviui nepastiprino. Nenuostabu, kad tokie reiškiniai, kaip „tylusis atsitraukimas“, kuomet darbuotojai pasirenka tiek įsitraukti į darbus, kiek to reikalauja darbo sutartis,  ir „didysis išėjimas“ (dar verčiamas kaip „masinis išėjimas iš darbo“) mūsų gyvenimuose atsirado visai neseniai.

Kokiems gi tikslams dažniausiai panaudojama karjeros pertrauka?

  • Jėgų atstatymui ir situacijos įvertinimui: po metų metus trukusio darbų maratono darbuotojai vis dažniau pasirenka tarp darbų ilgai ir kokybiškai pailsėti, peržiūrėti savo karjeros tikslus ir sąmoningai pasiruošti naujiems iššūkiams.

  • Fizinei ir psichologinei sveikatai: ilgalaikis stresas, pervargimas ir perdegimas, persirgimo Covid19 pasekmės, o neretai ir visų šių priežasčių „miksas“ verčia skirti dėmesį sau ir artimiesiems.

  • Studijoms ir asmeniniam tobulėjimui, akiračio praplėtimui: pertraukos dažnai išnaudojamos mokytis naujų įgūdžių arba įgyti papildomą kvalifikaciją, apkeliauti tam tikrą pasaulio regioną, pagyventi svetur ir paragauti laisvadarbio duonos.

Kada karjeros pertrauka ne į naudą? Jei žengiami tik pirmieji karjeros žingsniai, ir karjera norima linkme tik pradeda įsibėgėti – verčiau laiką skirti tvirto pamato sukūrimui nei poilsiui, kaip ir tais atvejais, kai profesinė aplinka ir industrija itin konkurencinga, arba panašios pozicijos atsilaisvina ypač retai. Šeimyniniai, darbiniai ir finansiniai įsipareigojimai, nestabili ar nepalanki ekonominė situacija šalyje – rimtos priežastys susilaikyti nuo pertraukų.

Apskritai, karjeros pertrauka nėra naujas reiškinys – Vakarų kultūroje senokai įsitvirtinusi „sabbatical“ sąvoka, o Lietuvoje nieko nestebina 1–3, o kartais ir ilgesnės vaikų priežiūros „atostogos“. Džiugina tai, kad  darbdavių požiūris keičiasi ir tampa vis palankesnis potencialių darbuotojų savęs ieškojimams, rūpinimuisi sveikatos ir šeimos reikalais, gyvenimo ir darbo balansui. Galų gale, net ir „Linkedin“ prieš kurį laiką pristatė „career break“ opciją – šiuo metu galima pasirinkti iš 13 karjeros pertraukos priežasčių – ir išties funkcija gana dažnai naudojama.

Komentarai

Populiarūs darbo skelbimai

Daugiau straipsnių

Profesijos keitimas: nuo ko pradėti?

Profesijos keitimas: nuo ko pradėti?

Itin svarbu sąžiningai atsakyti sau į klausimą, ar išties profesija nebetinka (ir ją būtina keisti), ar tai netinkamas darbdavys, patirtas perdegimas ar kitos priežastys, kurias galima išspręsti nesiimant drastiškų karjeros pokyčių. Kadangi persikvalifikavimas reikalauja didelių laiko sąnaudų, finansinių išteklių ir pastangų, tikrosios priežasties suvokimas gali padėti blaiviai įvertinti situaciją ir ją išspręsti kitais būdais, pvz., keičiant darbdavį, o ne profesiją. Nesupratus tikrųjų motyvų, ir tiesiog „bėgant“ į naują profesiją, neišspręsta situacija gali kartotis. Nepaisant priežasties, keičiant profesiją tenka skirti daug dėmesio kruopščiam planavimui ir pasiruošimui. Nuo ko gi rekomenduojama pradėti? 
Image by garetsvisual on Freepik

Kokius klausimus užduoti darbdaviui: 5 patarimai produktyviam darbo pokalbiui

Tam, kad susitikimas būtų naudingas abiems pusėms, svarbu apie darbdavio organizaciją sužinoti kuo daugiau. Verta išsiaiškinti veiklos sritį ir dabartinę padėtį rinkoje, panagrinėti konkurentus, peržvelgti rezultatus, viešą organizacijos komunikaciją, skelbiamus ateities planus. Taip pat derėtų pasigilinti ir į darbo skelbimą: kaip jame apibūdinama konkreti pozicija ir pati organizacija, kokios numatomos pagrindinės atsakomybės ir kokios kvalifikacijos bei gebėjimų pageidaujama. Surinkę visą šią informaciją jau susidarysite tam tikrą įspūdį apie darbdavį ir poziciją, o per darbo pokalbį galėsite užduoti patikslinančius klausimus. Taip pat nesunkiai suprasite, ką darbdaviui išgirsti aktualiausia. Jūsų klausimai turėtų rodyti, kad suprantate organizacijos poreikius ir galite prisidėti siekiant bendrų tikslų.
Išėjimo interviu: nauda organizacijai ir darbuotojui? Image by freepik

Išėjimo interviu: nauda organizacijai ir darbuotojui?

2024-05-09 | Kita
Tai puiki proga reflektuoti savo patirtį, peržvelgti buvusį darbo laiką, išmoktas pamokas, įgytus įgūdžius. Taip pat atvirai išsakyti viską, kas liko nutylėta. Bendra rekomendacija yra visada atvirai kalbėtis su darbdaviu, nes tik pokalbis ir po jo sekantys veiksmai gali padėti keisti situaciją ir darbe jaustis geriau. Dar viena nauda išeinančiam darbuotojui – grįžtamasis darbdavio ryšys, kuris gali skatinti augimą ir tobulėjimą.