Kieno atsakomybė yra mūsų karjera?

Atsakomybė – dažnai sutinkamas žodis, tačiau ką jis išties reiškia? Iš esmės atsakomybė – tai gebėjimas atsakyti už savo pasirinkimus ir jų pasekmes. Galima išskirti dvi žmonių grupes. Pirmajai grupei priklauso atsakomybę perkeliantys kitiems. Jiems atrodo, kad tai darbdavys nesupranta, kokie jie geri specialistai, jų nevertina, neteisingai aukštesnes pareigas skiria kitam darbuotojui, o ne jiems. Ir yra antra grupė žmonių, kurie prisiima atsakomybę, ir užuot kaltinę kitus, klausia savęs: ką galėčiau padaryti, ką dar galėčiau išmokti, kokias kompetencijas įgyti, kad sukurčiau norimą pokytį?

Akivaizdu, kad ir atsakomybė ir jos vengimas yra du priešingi mąstymo būdai, kurie lemia skirtingą elgesį, gyvenimą. Atsakomybę kitiems perkeliantys žmonės dažnai jaučiasi tarsi užstrigę esamoje situacijoje, todėl svarbu pasirinkti tinkamą požiūrį – prisiimti atsakomybę už savo norus, sprendimus, jų pasekmes ir judėti pirmyn, kurti norimą pokytį.

Kartais norime, kad kažkas pasakytų, ką daryti, ir tikimės iškart gauti rezultatą, pranokstantį lūkesčius. Tačiau norėdami kurti ir palaikyti sėkmingą karjerą turime ir patys įdėti pastangų, aktyviai įsitraukti į procesą.

Jei blaškomės impulsyviai reaguodami į besikeičiančias aplinkybes, kylančias spontaniškas idėjas, verta trumpam stabtelėti ir suvokti, kur noriu sutelkti savo dėmesį ir jėgas: kokie yra mano lūkesčiai? Kokį pokytį siekiu sukurti?

Po kurio laiko patartina skirti laiko ir progreso įsivertinimui: ką jau nuveikiau? Ką supratau? Kas man išties buvo svarbu? Ką darysiu kitaip?

Įsivertinimo klausimai padeda apžvelgti esamą situaciją, susitelkti į tai, kas išties tuo metu svarbu, laiku padaryti reikiamas korekcijas, tampa lengviau tikslingai veikti, pasimato pokytis.

Kita grupė klausimų susijusi su savęs pažinimu ir pateikimu. Yra žmonių, kurie pasiruošia ilgiausius CV, daug kalba, tačiau nėra aišku, kokios srities jie specialistai, o paklausti, kokios stipriausios jų kompetencijos, garsiai mąsto: „Bendravimas, žingeidumas, noras mokytis“. Taigi stabtelkime pažinti save, atskirti: kokios yra mano geriausios savybės, o kokios stipriausios kompetencijos? Kokios yra tobulintinos sritys? Kokias kompetencijas jau turiu, o kokias noriu įgyti? Tai vėliau padės ir geriau pristatyti save potencialiam darbdaviui.

Prisiimti atsakomybę tampa lengviau, kai nusistatome aiškius, motyvuojančius, pasiekiamus tikslus, išnagrinėjame kelią į tikslą, suprantame galimas kliūtis bei turime aiškų veiksmų planą, pastebime progresą.

Dalis galvojančių apie savo karjerą jau yra sėkmingi savo dabartinėje pozicijoje, turi stiprias kompetencijas, geras asmenines savybes, sutvarkytą CV. Nestokoja ir idėjų, ką nori veikti toliau, tačiau arba nežino, kaip jas įgyvendinti, arba nedrįsta to daryti, nes tai yra nauja. Tarkime, ilgai samdomą darbą dirbęs žmogus svarsto apie galimybę užsiimti individualia veikla ar atidaryti savo biurą. Ar priešingai, ilgą laiką dirbęs „freelanceriu“ ieško būdų kaip sėkmingai prisijungti prie komandos, organizacijos.

Tokiu atveju patartina plačiau pasidomėti: kokių dar turiu / yra galimybių? Kas šiuo metu vyksta darbo rinkoje ir kaip aš atrodau šiame kontekste? Kaip pasiruošti pokyčiui?

Kai jau esame pasiruošę prisiimti atsakomybę, tačiau vis dar nesiryžtame žengti žingsnio pokyčio link, patartina išsiryškinti ilgalaikius (5-mečio, 10-mečio, viso likusio karjeros laiko) ir trumpalaikius tikslus, viziją. Svarbu suvokti ir už tikslų slypinčius tikrus motyvacijos šaltinius. Gera idėja yra pasidaryti išsamią alternatyvų analizę, kuri padeda „pasimatuoti“ variantus ir teisingai pasirinkti. Tuomet belieka susidaryti aiškų, realų veiksmų planą ir kyla natūralus noras jį įgyvendinti.

Dažnas turime įvairių įsitikinimų. Vieni trukdo judėti į priekį (pvz. baimės, „nepavyks, nes...“, „noriu, bet tai ne man...“), o kiti įsitikinimai atvirkščiai – įgalina (pvz. „tikėtina, kad pavyks, nes žinau, ko noriu, ir esu pasiruošęs, ...). Įsitikinimai gali būti tiek pačių susikurti, tiek primesti iš šalies. Svarbu atpažinti ribojančius, suvokti, kas trukdo pasiekti tikslus, ir juos dekonstruoti į įgalinančius, suteikiančius noro, motyvacijos ir jėgų kurti pokytį.

Darbo paieška ir keitimas yra resursų reikalaujantis procesas, tad norėdami pokyčio turime įsivardinti: kokius resursus šiam tikslui pasiekti jau turiu? Kokie resursai reikalingi? Kaip juos paskirstyti? Tik tuomet tampa realu prisiimti atsakomybę už tikslą ir pokytį.

Dalį žmonių įkvepia idėja kardinaliai keisti profesiją, tačiau sužinoję, kiek resursų (laiko pozicijos paieškai, lėšų ir laiko mokymams ir kt.) reikės norint sėkmingai įžengti į naują sritį, supranta, kad šiuo metu palankiau išnaudoti jau turimas žinias, patirtis, įgūdžius ir, šiek tiek pakoregavus CV ar savo pristatymą,  sėkmingai augti dabartinėje srityje. Arba atvirkščiai – žmogus suvokia, kad turi noro, laiko, yra pasiruošęs pokyčiams ir susidėliojęs planą užtikrintai įgyvendina savo svajonę, žengia į naują sritį.

Taigi kai žmogus prisiima atsakomybę už savo karjerą (ir kitas gyvenimo sritis), supranta, kokių savo veiksmų dėka atsidūrė esamoje situacijoje ir ką gali padaryti, kad pasiektų norimą tikslą, jis nebeieško kaltų. Jis tampa pajėgus kurti savo gyvenimą, įgyvendinti norimą pokytį.