FB_PIXEL_image

Darbdavių iššūkiai

Kintanti lojalumo samprata: ir trumpalaikis darbuotojas gali būti lojalus

Koučerė ir personalo praktikė Lina Dumskė
Lina Dumskė
Koučerė ir personalo praktikė
2023-08-03 | Darbdavių iššūkiai | skaityti 13 min
Kintanti lojalumo samprata: ir trumpalaikis darbuotojas gali būti lojalus. Image by drobotdean on Freepik.
Šiandieninėje konkurencingoje darbo rinkoje vienas iš svarbiausių darbuotojų lojalumo pliusų – jo indėlis į darbdavio įvaizdžio kūrimą. Lojalumas „užkuria” darbuotojų srautą: įmonėje jau esantys lojalūs darbuotojai prisideda prie patrauklios vidinės kultūros kūrimo ir taip į organizaciją padeda pritraukti dar daugiau gerų darbuotojų.

Nenuostabu – juk lojalūs darbuotojai paprastai savo darbe stengiasi labiau: jiems rūpi, kokioje kultūroje jie dirba, kaip sekasi jų organizacijai. Tad tokių kolegų pasitenkinimas darbu bei įsitraukimas į jį yra aukštas, jie mažiau linkę keisti darbą, yra produktyvesni, geriau aptarnauja klientus, o net jei išeina – tikėtina, kad išbandę save kitur, į organizaciją sugrįš, kartu atsinešdami naujas žinias ir patirtį.

Visgi lojalumas turi tą dažnai vertingiems dalykams būdingą trūkumą: jam sukurti reikia laiko. Maža to, tam pačiam laikui bėgant lojalumo samprata kinta ir skirtingų kartų darbuotojams reiškia vis kitokius dalykus.

Iš vadovėlių žinome, kad tradicinis darbuotojų lojalumo pagrindas – darbo vietos suteikiamas saugumas ir abipusis ilgalaikis įsipareigojimas tarp darbuotojo ir darbdavio. Vadovaujantis šiuo, senuoju, požiūriu darbuotojai apdovanojami už savo lojalumą organizacijai suteikiant jiems karjeros galimybes, papildomas poilsio dienas ar kitas naudas.

Įdomu tai, kad, nors tradiciškai lojalumas darbdaviui suvokiamas kaip ilgametis atsidavimas, žodynuose terminas „lojalus“ neturi nieko bendro su santykių tęstinumu – šis žodis nusako teisėtus veiksmus, doro ir sąžiningo žmogaus būdą.

Tad šiandieninė – pakitusi ir prie dabartinės dinamiškos darbo rinkos prisitaikiusi – lojalumo samprata taip pat neturėtų stebinti. Juk dabar lojalumas labiau suprantamas kaip abipusis apsikeitimas suteikiamomis vertėmis esamuoju momentu: darbuotojai ieško vietos, kurioje galėtų iškart atskleisti geriausias savo savybes, jau dabar dirbti mėgstamą darbą, išlaikyti darbo ir gyvenimo balansą, būti pripažinti čia ir dabar, pritapti prie organizacijos kultūros.

Įmonės savo ruožtu ieško tokio lojalumo, kuriuo pasižymintys žmonės ne po dešimtmečio, o kuo greičiau jų verslui suteiktų postūmį pasidalindami savo įgūdžiais, žiniomis ir patirtimi.

Visgi pastebima, jog, pavyzdžiui, Baby Boomers kartoje (gimę 1946–1964 m.) lojalumo kaip saugumo darbe samprata niekur nedingo. Užaugę visuomenėje, kurioje senasis, tradicinis požiūris į lojalumą buvo suprantamas savaime, jie dažnai iki šiol demonstruoja stiprų ilgametį atsidavimą savo darbdaviams. Jie vertina darbo vietos stabilumą ir yra labiau linkę organizacijoje pasilikti ilgai.

Generation X (gimę 1965–1980 m.), buvo karta, stebėjusi beprecedentį konkurencingumo darbo rinkoje didėjimą. Tad nors ir vertina tradicinį lojalumą, į pirmą vietą jie dažnai kelia karjeros galimybes, gyvenimo ir darbo balansą. Ir, jei darbdavys šių dalykų nesiūlo, jie gali ryžtingai ieškoti šių perspektyvų kitur.

Millennials (arba Generation Y, gimę 1981–1996 m.) svarbi jų profesinė misija ir darbo prasmė. Jie itin vertina organizacijas, prisidedančias prie socialinių, aplinkosaugos ir kitų visuomenės problemų sprendimo. Nors kartais ilgamečiam jų lojalumui užtikrinti užtenka ir to, kad sutaptų tokio darbuotojo ir organizacijos vertybės.

Jauniausia darbo rinkos dalis – Generation Z (gimę 1997–2010 m.) – technologiškai pažangūs ir verslūs žmonės. Juos traukia inovatyvios kompanijos, startuoliai, lanksčios ir greitai prie besikeičiančios aplinkos prisitaikančios sistemos. Nors ilgalaike prasme jų lojalumas, palyginti su kitų kartų žmonėmis, žemas, susidomėjimas darbinėmis užduotimis ir nuolatinės augimo galimybės gali lemti labai aukštą jų įsitraukimą. Verslui tai – gera naujiena: juk įsitraukęs darbuotojas (nors ir trumpai) yra geriau nei ilgametis, labai lojalus, bet visai neproduktyvus kolega.

Metams bėgant lojalumas keičiasi, tačiau niekada neprašausime dėdami pastangas pasirūpinti visų darbuotojų kartų lūkesčiais: tiek kurdami prasmingas, dinamiškas, technologiškai pažangias darbo vietas, tiek rūpindamiesi savo žmonių sveikata ir gerove, darbo ir gyvenimo balansu bei investuodami į ilgalaikio santykio kūrimą.

Komentarai

Populiarūs darbo skelbimai

Daugiau straipsnių

Image by garetsvisual on Freepik

Kokius klausimus užduoti darbdaviui: 5 patarimai produktyviam darbo pokalbiui

Tam, kad susitikimas būtų naudingas abiems pusėms, svarbu apie darbdavio organizaciją sužinoti kuo daugiau. Verta išsiaiškinti veiklos sritį ir dabartinę padėtį rinkoje, panagrinėti konkurentus, peržvelgti rezultatus, viešą organizacijos komunikaciją, skelbiamus ateities planus. Taip pat derėtų pasigilinti ir į darbo skelbimą: kaip jame apibūdinama konkreti pozicija ir pati organizacija, kokios numatomos pagrindinės atsakomybės ir kokios kvalifikacijos bei gebėjimų pageidaujama. Surinkę visą šią informaciją jau susidarysite tam tikrą įspūdį apie darbdavį ir poziciją, o per darbo pokalbį galėsite užduoti patikslinančius klausimus. Taip pat nesunkiai suprasite, ką darbdaviui išgirsti aktualiausia. Jūsų klausimai turėtų rodyti, kad suprantate organizacijos poreikius ir galite prisidėti siekiant bendrų tikslų.
Išėjimo interviu: nauda organizacijai ir darbuotojui? Image by freepik

Išėjimo interviu: nauda organizacijai ir darbuotojui?

prieš 21 d. | Kita
Tai puiki proga reflektuoti savo patirtį, peržvelgti buvusį darbo laiką, išmoktas pamokas, įgytus įgūdžius. Taip pat atvirai išsakyti viską, kas liko nutylėta. Bendra rekomendacija yra visada atvirai kalbėtis su darbdaviu, nes tik pokalbis ir po jo sekantys veiksmai gali padėti keisti situaciją ir darbe jaustis geriau. Dar viena nauda išeinančiam darbuotojui – grįžtamasis darbdavio ryšys, kuris gali skatinti augimą ir tobulėjimą. 
5 klaidos CV, kurios jums gali kainuoti svajonių darbą

5 klaidos CV, kurios jums gali kainuoti svajonių darbą

Viena iš didžiausių klaidų, kurias daro žmonės rašydami savo CV, yra nepalanki, nepilna arba netvarkinga struktūra. CV turi būti suskirstytas į skiltis, tokiu būdu padedant darbdaviui lengvai surasti svarbiausią informaciją. Pirmame puslapyje pateikiama aktualiausia darbdaviui informacija, t. y. patirtis ir pasiekimai; galima papildomai įvardinti ir pagrindines kompetencijas bei įgūdžius. Vis dažniau lietuviškuose gyvenimo aprašymuose galime rasti „Apie mane“ arba „Santraukos“ skiltį. Abejojantiems, ar verta šį trumpą tekstą rašyti, svarbu suvokti, kad dažnai jis atstoja vis rečiau reikalaujamą motyvacinį laišką. Šioje trumpoje pastraipoje galima nurodyti darbui labiausiai reikalingas kompetencijas, atskleisti savo motyvacija dirbti konkrečioje kompanijoje ir tam tikrose pareigose. Ideali gyvenimo aprašymo santrauka padeda atsakyti į klausimą, kuo išsiskiriate iš kitų ir kodėl esate vertas samdančio vadovo dėmesio.