FB_PIXEL_image

Kita

Komandos formavimo veiklų idėjos nutolusioms komandoms

Personalo valdymo srities ekspertė Rolanda Endrijaitienė
Rolanda Endrijaitienė
Personalo valdymo srities ekspertė
2024-03-21 | Kita | skaityti 7 min
Image by Freepik
Nutolusios komandos – vis dažniau sutinkamas reiškinys, įgavęs pagreitį užklupus COVID-19. Nutolusia komanda vadinama komanda, kurios nariai fiziškai dirba skirtingose vietose.

Tai gali būti komanda iš skirtingų šalių, skirtingų tautybių ir kultūrų atstovų skirtingose lokacijose. Gali būti ir komanda žmonių, kurie dirba iš skirtingų tos pačios šalies vietų. Net ir Lietuvoje, kuri nėra tokia didelė, ne visada paprasta suburti komandą į vieną vietą gyvai. Gyvi susitikimai labai naudingi ir juos verta daryti dažniau nei kartą per metus, tačiau bendroms komandinėms veikloms jau seniai nebėra būtina fiziškai būti kartu. Štai kelios idėjos, kaip galima sustiprinti nutolusios komandos tarpusavio ryšį pasitelkiant XXI a. technologijas.

Darbo kartu taisyklės

Pirmiausia – pradėkime nuo paprastų dalykų ir sutarkime darbo kartu taisykles. Neabejoju, kad esate buvę susitikime su būriu gražių nuotraukų ar tiesiog ikonėlių. Tokia praktika vargiai padės stiprinti tarpusavio ryšį, todėl taisyklė numeris vienas – visur dalyvaujame įsijungę kameras. Tai stiprina ryšį, mažina atskirtį ir didina įsitraukimą. Antroji taisyklė –  jei jau jungiamės, susitikimui skirkime visą savo dėmesį. Dauguma laiškų ir užduočių gali palaukti tiek, kiek truks bendra komandinė veikla, ir niekas tikrai dėl to nenukentės. Taip pat, gerbkime  laiko skirtumus. Kažkieno popietinė kava gali tapti kitų pietų laiku, todėl suraskime veikloms tinkamą laiką, atsižvelgdami į laiko juostas, jeigu jos skiriasi. Prie jau paminėtų taisyklių drąsiai pridėkite tai, kas aktualu jūsų komandai.

Komandinių veiklų idėjos

Kai jau esame sutarę taisykles, galime pereiti prie komandinių veiklų.

  • Niekas nenuneigs, kad pokalbis prie kavos ar arbatos puodelio palengvina ir pagreitina susipažinimo bei adaptacijos procesą. Tad kodėl nesusitikus virtualiai kavos pertraukėlei? Tai paprastai suorganizuojama, greita ir praktiškai nieko nekainuojanti veikla. Čia verta pasinaudoti dviem patarimais. Pirmas – palaikykite ritmą: rezervuokite pasikartojantį 15-20 minučių trukmės susitikimą kalendoriuje. Antras – nekalbėkite apie darbą. Taip, nekalbėkite apie darbą. Iš pradžių gali būti nejauku. Nebūti temų (šią problemą išspręsti padeda atsitiktinių klausimų ratas, kurį lengvai rasite Google). Trūkti įsitraukimo. Ir tai natūralu. Bet būtent toks neformalus bendravimas ir yra tai, ko stokoja nutolusios komandos. Praktikuokite virtualias kavos pertraukas daugiau nei kartą ilgiau nei porą savaičių ir pajusite, kaip lengvėja bendravimas ir auga bendradarbiavimas.

  • „Online“ komandinės veiklos. Viena iš populiarių komandos formavimo veiklų yra pabėgimų kambariai. Taip pramogauti galima ir nuotoliu. Dar viena neformali komandos formavimo veikla – degustacijos arba gaminimo pamokos. Vėlgi, tai galima padaryti nuotoliniu būdu.

  • Švęskite šventes kartu. Tai, kad fiziškai nedirbate viename biure, visai nereiškia, kad nereikia džiaugtis ir švęsti pasiekimų, gimtadienių ar kitų švenčių, kurios gali būti minimos darbe. Kalėdoms galite surengti juokingiausio MS Teams fono konkursą, baisiausio Kalėdinio megztinio rinkimus balsuojant elektroniniu būdu, ar netgi žaisti Secret Santa pasinaudojant pašto paslaugomis. 

  • Dažnai komandos formavimo dienos dalimi tampa ir mokymai ar paskaitos. Nenuvertinant gyvų susitikimų svarbos, kviečiu pagalvoti apie galimybę mokytis kartu dažniau nei kartą ar du per metus pasitelkiant nuotolinius mokymus. Mokytis galite ir vieni iš kitų, kartą per mėnesį ar ketvirtį organizuodami žinių pasidalijimus tarp savo komandos narių arba pasikviesdami kolegų iš kitų komandų, skyrių ar organizacijų.

Gyvas bendravimas visada bus prioritetas, todėl jei nesunku visą komandą suburti gyvai, taip ir darykite. Bet jeigu dirbate nutolusioje komandoje – šiuolaikinės technologijos tikrai siūlo būdų pasijusti komandos dalimi net ir tada, kai kolegos yra toli. Kviečiu juos išbandyti ir patirti komandinių veiklų naudą.

Komentarai

Populiarūs darbo skelbimai

Daugiau straipsnių

Profesijos keitimas: nuo ko pradėti?

Profesijos keitimas: nuo ko pradėti?

Itin svarbu sąžiningai atsakyti sau į klausimą, ar išties profesija nebetinka (ir ją būtina keisti), ar tai netinkamas darbdavys, patirtas perdegimas ar kitos priežastys, kurias galima išspręsti nesiimant drastiškų karjeros pokyčių. Kadangi persikvalifikavimas reikalauja didelių laiko sąnaudų, finansinių išteklių ir pastangų, tikrosios priežasties suvokimas gali padėti blaiviai įvertinti situaciją ir ją išspręsti kitais būdais, pvz., keičiant darbdavį, o ne profesiją. Nesupratus tikrųjų motyvų, ir tiesiog „bėgant“ į naują profesiją, neišspręsta situacija gali kartotis. Nepaisant priežasties, keičiant profesiją tenka skirti daug dėmesio kruopščiam planavimui ir pasiruošimui. Nuo ko gi rekomenduojama pradėti? 
Image by garetsvisual on Freepik

Kokius klausimus užduoti darbdaviui: 5 patarimai produktyviam darbo pokalbiui

Tam, kad susitikimas būtų naudingas abiems pusėms, svarbu apie darbdavio organizaciją sužinoti kuo daugiau. Verta išsiaiškinti veiklos sritį ir dabartinę padėtį rinkoje, panagrinėti konkurentus, peržvelgti rezultatus, viešą organizacijos komunikaciją, skelbiamus ateities planus. Taip pat derėtų pasigilinti ir į darbo skelbimą: kaip jame apibūdinama konkreti pozicija ir pati organizacija, kokios numatomos pagrindinės atsakomybės ir kokios kvalifikacijos bei gebėjimų pageidaujama. Surinkę visą šią informaciją jau susidarysite tam tikrą įspūdį apie darbdavį ir poziciją, o per darbo pokalbį galėsite užduoti patikslinančius klausimus. Taip pat nesunkiai suprasite, ką darbdaviui išgirsti aktualiausia. Jūsų klausimai turėtų rodyti, kad suprantate organizacijos poreikius ir galite prisidėti siekiant bendrų tikslų.
Išėjimo interviu: nauda organizacijai ir darbuotojui? Image by freepik

Išėjimo interviu: nauda organizacijai ir darbuotojui?

2024-05-09 | Kita
Tai puiki proga reflektuoti savo patirtį, peržvelgti buvusį darbo laiką, išmoktas pamokas, įgytus įgūdžius. Taip pat atvirai išsakyti viską, kas liko nutylėta. Bendra rekomendacija yra visada atvirai kalbėtis su darbdaviu, nes tik pokalbis ir po jo sekantys veiksmai gali padėti keisti situaciją ir darbe jaustis geriau. Dar viena nauda išeinančiam darbuotojui – grįžtamasis darbdavio ryšys, kuris gali skatinti augimą ir tobulėjimą.