FB_PIXEL_image

Darbdavių iššūkiai

Komunikacija klausantis: subalansuota ir darbuotojams, ir vadovams

Komunikacijos ekspertė Lina Venskaitytė
Lina Venskaitytė
Komunikacijos ekspertė
2023-06-08 | Darbdavių iššūkiai | skaityti 14 min
Komunikacija klausantis: subalansuota ir darbuotojams, ir vadovams. Image by Drazen Zigic on Freepik
Komunikacija bendrąja prasme visada pirmiausia asocijuojasi su aktyvumu. Veikti, kalbėti, nestovėti vietoje, dalintis, rodyti – tokie apibūdinimai pirmiausia ateina į galvą. Ir tame yra daug tiesios, nes komunikacija pirmiausia yra apie aktyvios pozicijos užėmimą. Tylintys ar sustingę taip pat siunčia žinią, tačiau geriausių rezultatų su kitais pasiekiame perduodami signalus aktyviai verbaliniu arba neverbaliniu būdu.

Visgi gebėjimas klausyti, o dar tiksliau – gebėjimas išgirsti, taip pat yra dalis komunikacijos, padedančios jai tapti ne tik rezultatyvesne, bet ir efektyvesne. Dar paprasčiau – susikoncentravę tik į kalbėjimą, greitai galime likti patys su savimi, nes auditorija tiesiog dings arba atsiribos nesupratimo siena. Tad ir vadovų, ir komandos narių geros komunikacijos recepte turi būti ne tik kalbėjimas, veikimas, bet ir grįžtamasis ryšys, gebėjimas klausyti bei išgirsti.

Tokia komunikacija padeda geriau vieniems kitus suprasti. Tai gali pasirodyti per maža, per daug abstraktu ar net per daug savaime suprantama. Deja, organizacijose vis dar dažnos situacijos, kai, pavyzdžiui, vadovo komunikacija – lyg serija pasirodymų ant scenos, po kurių visi išsiskirsto viską skirtingai supratę, arba bendravimas mažesnėje grupėje tėra one man show, po kurio ilgai tvyro neaiškumo rūkas. Problemos – ne tik vadovų pusėje, nes komandų nariai nesuteikdami grįžtamojo ryšio ar pasyviai klausydami lygiai taip pat gali įsukti nesusikalbėjimo, gandų ar neteisingų interpretacijų karuselę.

Kitą pusę įtraukianti komunikacija vadovui padeda:

  • suprasti, kokia informacija aktuali

  • operatyviai patikslinti tai, kas neteisingai suprasta

  • strategiškai dėlioti tinkamą turinį ateityje

  • užmegzti geresnius ryšius

  • užkirsti kelią klaidoms ar gandams

  • sutaupyti laiko tikslinimams ar klaidų taisymui

  • tobulėti

  • ir kt.

Darbuotojas, įtraukiantis į komunikaciją kitą pusę, gali:

  • išvengti klaidų ar nesusipratimų

  • geriau suprasti kontekstą ir aplinkybes

  • atskleisti savo kompetenciją, pastangas, indėlį

  • įsitikinti, ar buvo išgirstas

  • parodyti tikrą įsitraukimą ir susidomėjimą

  • užmegzti geresnius ryšius

  • tobulėti

  • ir kt.

Tad ką gali daryti vadovas ir ne vadovas, norėdamas, kad komunikacija didelėje grupėje ar tiesiog tarp dviejų žmonių, būtų labiau įtraukianti kitą pusę?

Prašyti grįžtamojo ryšio. Grįžtamojo ryšio prašymas gali tapti geru komunikacijos įpročiu, tačiau jis pirmiausia prasideda nuo nuostatos, kad tai, ką komunikuojame, nėra savaime suprantama ar aišku. Lygiai taip pat tokio įpročio ugdymui labai praverčia požiūris, kad toli gražu nesame viską geriausiai išmanantys, noras keistis ir tobulėti. Naujus įpročius lengviau formuojame turėdami asmeninę motyvaciją, todėl visada pravartu pirmiausia sau aiškiai ir tiksliai įsivardinti, kuo naudingas grįžtamasis ryšys. Vienus labiau domina galimybė tobulėti, o kitus gali patraukti laiko taupymas ateityje ar geresni ryšiai su kolegomis. Tiesa, tokie formalūs pasakymai kaip „Laukiu iš jūsų grįžtamojo ryšio“ tikrai tinka ne visose aplinkybėse, tad pravartu prisiminti, kad toks paprastas klausimais kaip „Ką jūs apie tai manote?“ – lengvas būdas paskatinti grįžtamąjį ryšį.

Išlaukti. Realybėje grįžtamasis ryšys ne visada gali būti malonus. Tai jokiu būdu nereiškia, kad jis lygus kritikai. Tačiau komentuojanti, papildanti ar oponuojanti kita pusė natūraliai iššaukia norą gintis, prieštarauti, įrodinėti. Paskatinti emocinės reakcijos žmonės pirmiausia tiesiog neleidžia kitam žmogui išsakyti visko, užbėga už akių, pertraukia, per daug emocingai sureaguoja. Pasitaiko ir nebūtinai neigiamų reakcijų, galbūt tiesiog kito žmogaus komentarai pakiša naują mintį, kurią norime iš karto pasakyti, arba jeigu kas nors mums pasakoja apie problemą, pradedame ją spręsti vidury sakinio. Situacijų būna pačių įvairiausių, įskaitant ir tokių, kada tiesiog mintimis nuklystame kitur, kai kitas mums duoda grįžtamąjį ryšį. Pirmas žingsnis į pokyčius – užfiksuoti save tokiose situacijose, pripažinti, kad taip elgiamės, o toliau – ilgos kasdienės praktinės treniruotės, kai klausydami kito žmogaus mokomės išlaukti, kol jis tikrai išdėstys visas mintis.

Užduoti atvirų klausimų. Įtraukianti komunikacija neįmanoma be atvirų klausimų. Pavyzdžiui, „Ar viskas aišku?“ ir „Kas jums iš visko pasirodė svarbiausia?“ – du klausimai, kuriuos galima užduoti identiškomis aplinkybėmis ir gauti visiškai skirtingus atsakymus. Atviri klausimai ne tik, kaip jau buvo minėti, gali paskatinti duoti grįžtamąjį ryšį, bet padėti gerokai geriau suprasti visas aplinkybes, tikrąją situaciją, tai, kas slypi tarp eilučių ir kt.

Apibendrinti. Apibendrinti prasminga ne tik tai, ką pasakei pats. Žinoma, tai nereiškia, kad reikia apibendrinti kiekvieną ilgesnį pašnekovo pasisakymą ir tik tada pradėti kalbėti pačiam – gali būti labai nejauku. Tačiau situacijose, kai aptariami rimti, jautrūs, didelio tikslumo reikalaujantys dalykai ir pan., arba bendraujate su žmogumi, su kuriuo jau turite nesusikalbėjimo patirties, tinkama technika – apibendrinti pašnekovo mintį ar kelias mintis. Taip sukuriama erdvė abiem pusėms suvienodinti žinojimą apie situaciją, o pašnekovui įsitikinti, kad jo buvo tikrai klausomasi.

Komentarai

Populiarūs darbo skelbimai

Daugiau straipsnių

Profesijos keitimas: nuo ko pradėti?

Profesijos keitimas: nuo ko pradėti?

Itin svarbu sąžiningai atsakyti sau į klausimą, ar išties profesija nebetinka (ir ją būtina keisti), ar tai netinkamas darbdavys, patirtas perdegimas ar kitos priežastys, kurias galima išspręsti nesiimant drastiškų karjeros pokyčių. Kadangi persikvalifikavimas reikalauja didelių laiko sąnaudų, finansinių išteklių ir pastangų, tikrosios priežasties suvokimas gali padėti blaiviai įvertinti situaciją ir ją išspręsti kitais būdais, pvz., keičiant darbdavį, o ne profesiją. Nesupratus tikrųjų motyvų, ir tiesiog „bėgant“ į naują profesiją, neišspręsta situacija gali kartotis. Nepaisant priežasties, keičiant profesiją tenka skirti daug dėmesio kruopščiam planavimui ir pasiruošimui. Nuo ko gi rekomenduojama pradėti? 
Image by garetsvisual on Freepik

Kokius klausimus užduoti darbdaviui: 5 patarimai produktyviam darbo pokalbiui

Tam, kad susitikimas būtų naudingas abiems pusėms, svarbu apie darbdavio organizaciją sužinoti kuo daugiau. Verta išsiaiškinti veiklos sritį ir dabartinę padėtį rinkoje, panagrinėti konkurentus, peržvelgti rezultatus, viešą organizacijos komunikaciją, skelbiamus ateities planus. Taip pat derėtų pasigilinti ir į darbo skelbimą: kaip jame apibūdinama konkreti pozicija ir pati organizacija, kokios numatomos pagrindinės atsakomybės ir kokios kvalifikacijos bei gebėjimų pageidaujama. Surinkę visą šią informaciją jau susidarysite tam tikrą įspūdį apie darbdavį ir poziciją, o per darbo pokalbį galėsite užduoti patikslinančius klausimus. Taip pat nesunkiai suprasite, ką darbdaviui išgirsti aktualiausia. Jūsų klausimai turėtų rodyti, kad suprantate organizacijos poreikius ir galite prisidėti siekiant bendrų tikslų.
Išėjimo interviu: nauda organizacijai ir darbuotojui? Image by freepik

Išėjimo interviu: nauda organizacijai ir darbuotojui?

2024-05-09 | Kita
Tai puiki proga reflektuoti savo patirtį, peržvelgti buvusį darbo laiką, išmoktas pamokas, įgytus įgūdžius. Taip pat atvirai išsakyti viską, kas liko nutylėta. Bendra rekomendacija yra visada atvirai kalbėtis su darbdaviu, nes tik pokalbis ir po jo sekantys veiksmai gali padėti keisti situaciją ir darbe jaustis geriau. Dar viena nauda išeinančiam darbuotojui – grįžtamasis darbdavio ryšys, kuris gali skatinti augimą ir tobulėjimą.