FB_PIXEL_image

Darbdavių iššūkiai

Hibridinis darbas: kaip patobulinti komunikaciją

Komunikacijos ekspertė Lina Venskaitytė
Lina Venskaitytė
Komunikacijos ekspertė
2023-04-05 | Darbdavių iššūkiai | skaityti 6 min
Hibridinis darbas: kaip patobulinti komunikaciją. Image by Freepik
Hibridinis darbas ir hibridinės komandos – įsitvirtinęs ir, panašu, kol kas niekur nesitraukiantis darbo modelis. Vargu, ar kada nors bus vieningas atsakymas, kiek tai pasiteisinantis darbo modelis, nes jo nauda ir realizavimas priklauso ne tik nuo organizacijos veiklos, bet ir nuo konkrečių žmonių. Kaip jau įprasta ironizuoti socialiniuose tinkluose, vadovai, kurie bijo, kad žmonės nedirba nuotoliniu būdu, tiesiog nežino, kad jie nedirbo ir biuruose.

Žinoma, darbo rinka daugialypė, tad joje galima rasti organizacijų, kurios pasirinko šimtą procentinį grįžimo į biurą kelią arba rado būdų, kaip darbą iš biuro pozicionuoti kaip išskirtinumą. Tačiau bendras rinkos paveikslas liudija, kad galimybės bent dalį laiko dirbti nuotoliu užtikrinimas iš papildomų verčių eilutės persikėlė prie būtinųjų sąlygų. Personalo ekspertai taip pat patvirtina, kad kandidatų ir darbuotojų lūkesčiai labiau svyra hibridinio darbo link.

Bloga komunikacija bet kur sukuria daugiau darbo, tai galioja ir hibridinėse komandose. Tiesa, komunikacijos iššūkiai ir galimybės gali priklausyti nuo to, kaip organizacijoje taikomas hibridinis darbas. Sklandesnei komunikacijai padeda aiškios taisyklės, todėl tiems, kurie fiksuoja konkrečias nuotolinio darbo dienas, naviguoti gali būti lengviau nei tiems, kurių komandos nariai laisvai pasirenka, kada dirbti nuotoliu.

Pareigų dėl sklandesnės komunikacijos hibridinėse komandose turi visi. Nors vadovui dažniau tenka įnešti didesnį indėlį, pirmiausia todėl, kad jis turi rodyti pavyzdį, inicijuoti taisyklių nustatymą, stebėti, kaip jų laikomasi, visgi komandos nariai taip pat nėra tik pasyvūs stebėtojai.

Keletas patarimų, ko nereikėtų pamiršti hibridinėms komandoms, kuriose nėra fiksuotų nuotolinio darbo dienų:

  • Atskaitos taškas – nuotolinis darbas. Suvokti atskaitos tašką naudinga planuojant įvairias veiklas, kuriant naujus įrankius, tobulinant procesus ir kt. Tad hibridinio darbo atveju atskaitos taškas vis tiek yra nuotolinis darbas. Tik tokiu būdu organizacijoje patogiai dirbti ir įsitraukti galės ir biure, ir nuotoliu esantys komandos nariai.

  • Įranga ir jos kokybė. Netikėta karantino treniruotė padėjo organizacijoms atnaujinti įrangą nuotoliniam darbui, tačiau daugeliui dar yra kur tobulėti. Kartą per pusmetį sudalyvauti nuotoliniame susitikime gali pakakti ir vidutinės kokybės ausinių ar kameros, tačiau nuolat taip dirbant įranga tampa svarbia darbo, komunikacijos, kolegų ryšio ir net emocinės sveikatos dalimi.

  • Kokybiškas įtraukimas, dirbančių nuotoliu. Gali būti, kad visi esame dalyvavę hibridiniuose susitikimuose, kur susitinkantys gyvai jaučiasi tarsi centre, o prisijungę nuotoliu – kaip klausytojai ar žiūrovai. Dirbant hibridiniu būdu ypatingai svarbu planuoti, kaip lygiavertiškai galės įsitraukti dalyvaujantys nuotoliu – ar jie girdės visus dalyvius, ar jiems bus suteiktas žodis pasisakyti, ar jie galės replikuoti, įsiterpti ir pan. Galų gale, ar garso kokybė bus tokia, kad visi susitikimo dalyviai vėliau nesijaus dvigubai labiau pavargę.

  • Konteksto suteikimas. Kartais susitikimai prasideda dar iki susitikimo, tad prisijungiantys nuotoliu netenka dalies informacijos ar prasčiau supranta kontekstą, kuris ypatingai svarbus sklandžiai komunikuojant. Gyvo susitikimo dalyviai turėti nepamiršti apibendrinti prieš tai vykusias diskusijas, nes tai naudinga ne tik susitikimo kokybei, bet ir komandos ryšiams.

  • Dalinimasis. Darbas biuruose iki šiol vertinamas gerai dėl socialinių ryšių puoselėjimo, kuris dažnai virsta naujomis idėjomis, naudingomis diskusijomis, aptarimais ar spontanišku problemų sprendimu. Komandiniuose projektuose svarbu, kad nuotoliu dirbantys kolegos nebūtų palikti „už borto“, tad kiti komandos nariai turėtų dalintis netikėtų aptarimų apibendrinimais.

  • Virtualūs ritualai. Kaip jau minėta, hibridiniame darbe atskaitos taškas yra nuotolinis darbas, todėl buvimo biure jausmas turėtų būti puoselėjamas virtualiai. Priklausomai nuo poreikių, darbo srities ar įpročių virtualūs ritualai gali skirtis – vieniems bus tinkamas bendras susirašinėjimo kanalas, kitiems susijungimas dienos pradžioje trumpam pasisveikinimui, kažkas rinksis virtualią kavos pertraukėlę ar sukurs savitą virtualų ritualą.

  • Kartojimas ir žinojimo suvienodinimas. Persipynęs darbas nuotoliu ir gyvai gali įnešti šiek tiek komunikacinio chaoso, kai pasimetam, kas su kuo apie ką kalbėjo, kam sakė, kas girdėjo, o kas ne. Tad dirbant hibridiniu būdu svarbu nebijoti pakartoti aktualią informaciją, suvienodinti komandos žinias, pagrindinius akcentus, priminti prioritetus ir kt.

  • Reguliarios veiklos gyvai. Net ir į ypatingai sklandžiai dirbančių hibridinių komandų dienotvarkes privalo įsilieti reguliarūs gyvi susitikimai. Tai gali būti ir darbinės, ir laisvalaikio veiklos, tačiau svarbiausia jų tęstinumas ir reguliarumas, o išankstinis planavimas padeda užtikrinti didesnį dalyvių skaičių.

Komentarai

Populiarūs darbo skelbimai

Daugiau straipsnių

Profesijos keitimas: nuo ko pradėti?

Profesijos keitimas: nuo ko pradėti?

Itin svarbu sąžiningai atsakyti sau į klausimą, ar išties profesija nebetinka (ir ją būtina keisti), ar tai netinkamas darbdavys, patirtas perdegimas ar kitos priežastys, kurias galima išspręsti nesiimant drastiškų karjeros pokyčių. Kadangi persikvalifikavimas reikalauja didelių laiko sąnaudų, finansinių išteklių ir pastangų, tikrosios priežasties suvokimas gali padėti blaiviai įvertinti situaciją ir ją išspręsti kitais būdais, pvz., keičiant darbdavį, o ne profesiją. Nesupratus tikrųjų motyvų, ir tiesiog „bėgant“ į naują profesiją, neišspręsta situacija gali kartotis. Nepaisant priežasties, keičiant profesiją tenka skirti daug dėmesio kruopščiam planavimui ir pasiruošimui. Nuo ko gi rekomenduojama pradėti? 
Image by garetsvisual on Freepik

Kokius klausimus užduoti darbdaviui: 5 patarimai produktyviam darbo pokalbiui

Tam, kad susitikimas būtų naudingas abiems pusėms, svarbu apie darbdavio organizaciją sužinoti kuo daugiau. Verta išsiaiškinti veiklos sritį ir dabartinę padėtį rinkoje, panagrinėti konkurentus, peržvelgti rezultatus, viešą organizacijos komunikaciją, skelbiamus ateities planus. Taip pat derėtų pasigilinti ir į darbo skelbimą: kaip jame apibūdinama konkreti pozicija ir pati organizacija, kokios numatomos pagrindinės atsakomybės ir kokios kvalifikacijos bei gebėjimų pageidaujama. Surinkę visą šią informaciją jau susidarysite tam tikrą įspūdį apie darbdavį ir poziciją, o per darbo pokalbį galėsite užduoti patikslinančius klausimus. Taip pat nesunkiai suprasite, ką darbdaviui išgirsti aktualiausia. Jūsų klausimai turėtų rodyti, kad suprantate organizacijos poreikius ir galite prisidėti siekiant bendrų tikslų.
Išėjimo interviu: nauda organizacijai ir darbuotojui? Image by freepik

Išėjimo interviu: nauda organizacijai ir darbuotojui?

2024-05-09 | Kita
Tai puiki proga reflektuoti savo patirtį, peržvelgti buvusį darbo laiką, išmoktas pamokas, įgytus įgūdžius. Taip pat atvirai išsakyti viską, kas liko nutylėta. Bendra rekomendacija yra visada atvirai kalbėtis su darbdaviu, nes tik pokalbis ir po jo sekantys veiksmai gali padėti keisti situaciją ir darbe jaustis geriau. Dar viena nauda išeinančiam darbuotojui – grįžtamasis darbdavio ryšys, kuris gali skatinti augimą ir tobulėjimą.