FB_PIXEL_image

PATARIMAI IEŠKANTIEMS DARBO

Kvailų klausimų nebūna, arba dažniausiai užduodami klausimai karjeros konsultantui

Karjeros konsultantė ir koučingo specialistė Ariadna Žilevičienė
Ariadna Žilevičienė
Karjeros konsultantė ir koučingo specialistė
2023-02-23 | Patarimai ieškantiems darbo | skaityti 11 min
Patarimai ieškantiems darbo

Ar gyvenimo aprašyme būtina nuotrauka?

Vienos taisyklės nėra, tai kiekvieno kandidato asmeninis pasirinkimas. Jei kandidatuojate užsienyje, verta pasidomėti, ar įmonės politika leidžia svarstyti kandidatus, atsiuntusius CV su nuotrauka, nes kartais tokie gyvenimo aprašymai atmetami siekiant užkirsti kelią diskriminacijai dėl lyties, rasės, amžiaus ir pan. Profesiniuose socialiniuose tinkluose nuotrauka pageidautina.

Ar galiu kandidatuoti, jei neatitinku 100% reikalavimų pozicijos aprašyme?

Žinoma, ypač jei matote, kad trūkstamas kompetencijas nesunkiai įgysite, galite jas kompensuoti kitomis stipriosiomis pusėmis, arba jei jos nėra kritiškai svarbios. Darbo skelbime neretai aprašomas idealaus specialisto profilis, ir esant darbuotojų trūkumui darbdaviai lanksčiai vertina kandidatus.

Ar tikrai turiu redaguoti / adaptuoti CV pagal kiekvieną skelbimą?

Gyvenimo aprašymo adaptavimas pagal darbo skelbimą padidina tikimybę būti pastebėtam/-ai. Pasiruoškite keletą CV variantų, nes skirtingos pozicijos reikalauja tam tikrų specifinių įgūdžių, pvz., gyvenimo aprašymas kandidatuojant į vadovo poziciją turėtų akcentuoti tokius dalykus, kaip vadovavimas / lyderystė; tuo tarpu aplikuojant į specialisto poziciją šios kompetencijos nėra būtinos.

Ar CV ir profesiniuose socialiniuose tinkluose privaloma nurodyti visą turimą patirtį ir išsilavinimą?

Rodykite darbdaviui aktualią patirtį, kompetencijas ir įgūdžius, kuriuos turite. Senesnė ir nebesvarbi patirtis, kaip pvz., vidurinis išsilavinimas ar studentiški nekvalifikuoti darbai nesuteikia vertės patyrusio profesionalo gyvenimo aprašymui, tad neturėtų būti minimi.

Ar verta nuslėpti, kad grįžtu po vaiko priežiūros atostogų?

Meluoti tikrai nepatartina, nes įsidarbinus tiesa paaiškės. Kiekviena situacija individuali, informacijos atskleidimo laipsnį gyvenimo aprašyme pasirenka patys kandidatai. Jei VPA buvote neilgai ir seniai, jūsų kompetencijos nenukentėjo, arba jau spėjote įgyti naujų, galite drąsiai nežymėti VPA gyvenimo aprašyme. Kitas reikalas, jei nedirbote, bet buvote įdarbinta/-as, sukaupėte nemažą „popierinį“ stažą, bet ne kompetencijas. Tuomet apie „atostogas“ papasakokite per darbo pokalbį, galbūt – trumpai užsiminkite gyvenimo aprašyme.

Kaip kalbėti apie atlyginimą?

Apie atlyginimą dažniausiai kalbama darbo pokalbio pabaigoje, detaliai tariamasi net ne pirmo, bet vėlesnių susitikimų metu. Iki šios darbo pokalbio dalies atskleiskite savo potencialą darbdaviui taip, kad jūsų vertė bei derybinės pozicijos būtų kuo stipresnės, bei iš anksto surinkite informacijos: pasidomėkite atlyginimais įmonėje, organizacijos veiklos segmente, tarp panašaus lygio specialistų.

Ar galima derėtis dėl atlyginimo ir papildomų naudų?

Derėtis tikrai galima. Darbo sutartis yra dviejų partnerių susitarimas, tad turite vienodas teises reikalauti sau tinkamų bendradarbiavimo sąlygų.

Darbo pokalbio pabaigoje suteikiama galimybė užduoti savo klausimus. Ko klausti?

Klausimai darbdaviui gali turėti du tikslus: gauti reikalingą informaciją apie organizaciją bei formuoti kandidato įvaizdį. Pasidomėkite, kokios bus jūsų pirmosios ar prioritetinės užduotys, kaip atrodys įprasta darbo diena, kokie tikslai keliami pareigybei. Pagalvokite, kas jums svarbu: karjeros ar mokymosi galimybės, įmonės kultūra, nuotolinis arba hibridinis darbas, ir drąsiai klauskite.

Ar reikia pranešti, jei apsigalvojau ir nebenoriu dalyvauti atrankoje?

Jei atrankos metu supratote, kad pozicija nedomina, pranešti apie apsigalvojimą būtų ne vien mandagu, bet ir naudinga jums pačiam. Kiekvienas susitikimas, kiekvienas darbo pokalbis prisideda prie jūsų kaip specialisto profesinių pažinčių rato kūrimo, profesionalo įvaizdžio stiprinimo. Trumpa žinutė apie pasikeitusius planus paliks geresnį įspūdį ir leis esant poreikiui vėl susisiekti su atrankų specialistu.

Komentarai

Populiarūs darbo skelbimai

Daugiau straipsnių

Profesijos keitimas: nuo ko pradėti?

Profesijos keitimas: nuo ko pradėti?

Itin svarbu sąžiningai atsakyti sau į klausimą, ar išties profesija nebetinka (ir ją būtina keisti), ar tai netinkamas darbdavys, patirtas perdegimas ar kitos priežastys, kurias galima išspręsti nesiimant drastiškų karjeros pokyčių. Kadangi persikvalifikavimas reikalauja didelių laiko sąnaudų, finansinių išteklių ir pastangų, tikrosios priežasties suvokimas gali padėti blaiviai įvertinti situaciją ir ją išspręsti kitais būdais, pvz., keičiant darbdavį, o ne profesiją. Nesupratus tikrųjų motyvų, ir tiesiog „bėgant“ į naują profesiją, neišspręsta situacija gali kartotis. Nepaisant priežasties, keičiant profesiją tenka skirti daug dėmesio kruopščiam planavimui ir pasiruošimui. Nuo ko gi rekomenduojama pradėti? 
Image by garetsvisual on Freepik

Kokius klausimus užduoti darbdaviui: 5 patarimai produktyviam darbo pokalbiui

Tam, kad susitikimas būtų naudingas abiems pusėms, svarbu apie darbdavio organizaciją sužinoti kuo daugiau. Verta išsiaiškinti veiklos sritį ir dabartinę padėtį rinkoje, panagrinėti konkurentus, peržvelgti rezultatus, viešą organizacijos komunikaciją, skelbiamus ateities planus. Taip pat derėtų pasigilinti ir į darbo skelbimą: kaip jame apibūdinama konkreti pozicija ir pati organizacija, kokios numatomos pagrindinės atsakomybės ir kokios kvalifikacijos bei gebėjimų pageidaujama. Surinkę visą šią informaciją jau susidarysite tam tikrą įspūdį apie darbdavį ir poziciją, o per darbo pokalbį galėsite užduoti patikslinančius klausimus. Taip pat nesunkiai suprasite, ką darbdaviui išgirsti aktualiausia. Jūsų klausimai turėtų rodyti, kad suprantate organizacijos poreikius ir galite prisidėti siekiant bendrų tikslų.
Išėjimo interviu: nauda organizacijai ir darbuotojui? Image by freepik

Išėjimo interviu: nauda organizacijai ir darbuotojui?

2024-05-09 | Kita
Tai puiki proga reflektuoti savo patirtį, peržvelgti buvusį darbo laiką, išmoktas pamokas, įgytus įgūdžius. Taip pat atvirai išsakyti viską, kas liko nutylėta. Bendra rekomendacija yra visada atvirai kalbėtis su darbdaviu, nes tik pokalbis ir po jo sekantys veiksmai gali padėti keisti situaciją ir darbe jaustis geriau. Dar viena nauda išeinančiam darbuotojui – grįžtamasis darbdavio ryšys, kuris gali skatinti augimą ir tobulėjimą.