FB_PIXEL_image

Patarimai ieškantiems darbo

Pasiruoškite darbo pokalbiui: dažniausiai darbdavių užduodami klausimai

Atrankų ir karjeros konsultantė Kristina Kvietkauskaitė
Kristina Kvietkauskaitė
Atrankų ir karjeros konsultantė
09/17/2024 | Tips For Job Seekers | 20 min read
Pasiruoškite darbo pokalbiui: dažniausiai darbdavių užduodami klausimai. Image by Racool_studio on Freepik
Pokalbis dėl darbo – pirma kandidato ir darbdavio pažintis, per kurią abi pusės siekia įsivertinti, kiek joms pakeliui. Nors darbo pokalbių pobūdis gali skirtis, egzistuoja tam tikri bendri klausimai, kuriuos potencialūs darbdaviai užduoda norėdami geriau pažinti kandidatą ir įvertinti jo tinkamumą užimti pareigas. Kokie jie?

Asmenybė

Kviesdami į pokalbį potencialūs darbdaviai ar jų atstovai siekia pažinti jus kaip asmenį, o pažintis prasideda nuo paprastų klausimų, tokių kaip:

·        Papasakokite apie save.

·        Kokios geriausios jūsų savybės, o kokios tobulintinos?

·        Ką mėgstate veikti laisvalaikiu?

·        Ką laikote sėkme? Ką laikytumėte sėkme šioje pozicijoje po 6 mėnesių / 1 metų?

Klausimai gan atviri, tad tai, į kur nukreipiate dėmesį į juos atsakydami, atskleidžia, kas jūs esate, kas jums svarbiausia.

Motyvacija

Motyvacija yra svarbus resursas, kuris gali parodyti ir kiek žmogus pasirengęs įsitraukti, prisiimti atsakomybę. Čia pasitelkiami tokie klausimai:

·        Kodėl ieškote darbo?

·        Kodėl norite keisti darbą? Kas paskatino išeiti iš buvusių darboviečių?

·        Kuo sudomino būtent ši pozicija / pasiūlymas / organizacija?

·        Ką žinote apie įmonę, organizaciją?

Atsakymai į šiuos klausimus parodo kandidatuojate „bet kur“ ar tikslingai, atskleidžia kiek esate pasidomėjęs ir motyvuotas gauti būtent šį darbą, ar realiai matote save šioje darbo vietoje.

·        Kas darbe motyvuoja?

Tradicinis, tiesioginis klausimas padeda suprasti, kiek vyrauja vidinė ir (arba) išorinė motyvacija, ir leidžia darbdaviui numatyti tikėtiną kandidato elgesį. Vien išorinė motyvacija (pvz. „konkurencingas atlygio paketas“) gali liudyti, kad žmogus teiks pirmenybę ir tikėsis vis geresnio pasiūlymo), arba vien „malonūs, geri, palaikantys, vertinantys mano darbą kolegos“ byloja apie nuolatinį išorinio palaikymo poreikį. Na o vidinė motyvacija („pats darbas, įdomūs iššūkiai, ir galimybės mokytis, kurti rezultatus“) rodo, kad žmogus pirma nusiteikęs dėti pastangas, mokytis, augti, keistis.

Patirtis ir kompetencijos

Potencialus darbdavys, žinoma, siekia įvertinti, kiek kandidatas yra tinkamas darbui, o tai atskleidžia atsakymai į tokius klausimus:

·        Kokia yra jūsų darbinė patirtis, įgytas išsilavinimas?

·        Kokios jūsų stipriausios kompetencijos, geriausios savybės? Tobulintinos sritys?

·        Kokia yra jūsų <įvardinamos konkrečios kompetencijos> patirtis?

Priklausomai nuo pozicijos ir reikalavimų darbdavys gali užduoti ir tikslinius klausimus, kad patikrintų bendravimo įgūdžius:

·        Labiau patinka dirbti vienam ar komandoje?

·        Kiek dabartiniame / buvusiuose darbuose teko bendrauti su žmonėmis?

Vadovavimo įgūdžius:

·        Kaip nusakytumėte save kaip vadovą  / kaip jus apibūdintų jūsų pavaldiniai?

·        Kaip motyvuojate žmones?

·        Kuri vadovaujančio darbo dalis labiausiai patinka, kuri ne?

Gebėjimą prisiimti atsakomybę, priimti sprendimus:

·        Su kokiu didžiausiu iššūkiu tekę susidurti darbe? Kaip tuomet elgėtės?

·        Koks jūsų didžiausias pasiekimas?

Vis dažniau tampa svarbus ir emocinis intelektas:

·        Kaip reaguojate į netikėtas, stresą keliančias situacijas, kaip jas sprendžiate?

Šie atsakymai parodo, kaip ir kokiu mastu veikiate, padeda išgryninti realiai nuveiktus darbus (ypač jei esate linkęs kalbėti abstrakčiai), atskleidžia, kiek buvote įsitraukęs bei prisiėmęs asmeninės atsakomybės ankstesniame darbe.

Elgsena, reakcija, netikėti klausimai

Būna, kad norėdami pažinti visumą – kokia jūsų nuotaika, kaip reaguojate ir pritaikote, ką jau mokate, ar kiek esate kūrybiškas, darbdaviai užduoda netikėtų klausimų:

·        Ką labiau mėgstate: xxx ar xxx?

·        Jeigu galėtumėte rinktis bet ką, kur dirbtumėte?

·        Ką darytumėte, jei laimėtumėte loterijoje?

Lūkesčiai

Ši dalis, žinoma, apima atlygio bei kitų pridėtinių verčių klausimus:

·        Kokie jūsų atlygio lūkesčiai?

Žmogui, ypač tam, kuris vadovaujasi vidine motyvacija, dažnai svarbu ir tikslai, kryptis, perspektyva, tad norint dar geriau pažinti kandidatą siekiama iškart susiderinti lūkesčius:

·        Kokie jūsų ateities planai?

·        Kur matote save po 5–10 metų?

·        Kodėl turėtume pasirinkti būtent jus?

Žinoma, atsakymai į klausimus yra tik dalis komunikacijos – atranką vykdantis žmogus skaito kūno kalbą bei vertina informaciją apjungdamas į visumą. Nepamirškite, kad tai dalykinis susitikimas, tačiau būkite savimi, nes tai, kaip atsakote, atspindi jūsų asmenybę.

Taigi dar prieš darbo pokalbį verta peržvelgti šiuos klausimus ir atvirai pirma sau į juos atsakyti. Kas man išties svarbu, ką moku ir ko noriu? Teisingų atsakymų nėra, tačiau žinodami savo poziciją net ir sulaukę netikėtų klausimų jausitės tvirčiau.

Comments

Trending Job Ads

Related articles

Employee motivation

HOW TO MOTIVATE AN EMPLOYEE

We are motivated when we are healthy (in a broader sense). This is our strength and our life-competence. Then we naturally have goals, desires and we are moving towards them. When I come to work, my goal is to earn money, achieve good results or even create something, actualize myself, carry out meaningful projects – find meaning and satisfaction.
Employee involvement

“I’M ON A MISSION”. EMPLOYEE ENGAGEMENT

“Employee involvement” is a management term that means that the employee likes his activities, the work is interesting to him, the employee is emotionally engaged, wants to continue this work, and goes to it voluntarily. When we ask people what a favorite job means to them, usually the answer is one – I wake up with desire, I go to work with pleasure.
An Employee is Like a Sprout

WHO ARE YOU – A SPROUT, A TOOL OR A PARTNER?

The approach that “an employee is the resource” sees the person as a tool – as an instrument to achieve the goal. If I need to hammer a nail into the wall, then I take the hammer and I do the work. When I want to achieve the goal, then I ask for help from my colleague and we achieve the goal together. This approach is based on a rational benefit. If employees in the company are seen as resources, then probably there will be no mutual loyalty.