FB_PIXEL_image

Darbdavių iššūkiai

„Tylusis atsitraukimas“: kas dar liko nepasakyta?

Koučerė ir personalo praktikė Lina Dumskė
Lina Dumskė
Koučerė ir personalo praktikė
2023-04-13 | Darbdavių iššūkiai | skaityti 11 min
„Tylusis atsitraukimas“: kas dar liko nepasakyta?
Pastaraisiais metais darbo rinkoje dažnai linksniuojamas „tylusis atsitraukimas“ – tai naujas terminas senam reiškiniui. Jis žymi žemą darbuotojų įsitraukimą į darbą. Visgi terminas atsirado ne atsitiktinai, mat iki šiol darbuotojų įsitraukimas į darbą buvo labiau darbdavių reikalas, o dabar jis parūpo ir darbuotojams.

Organizacijos darbuotojų įsitraukimą į darbą matuoja jau seniai, nes turi tam priežasčių. Įrodyta, kad aukštesnis darbuotojų įsitraukimas lemia didesnį darbuotojų produktyvumą, gerina komandinę dvasią ir klientų aptarnavimo kokybę. Įsitraukę darbuotojai mažiau linkę išeiti iš darbo ir dažniau rekomenduoja savo darbdavį kitiems.

Įdomu tai, kad ir įsitraukę, ir neįsitraukę darbuotojai darbe patiria panašų kiekį streso. Tačiau įsitraukę darbuotojai yra sąmoningesni ir gali lengviau pastebėti, kada jų streso lygis viršija sveiką ribą. Be to, prireikus jie labiau linkę kreiptis pagalbos į vadovus. Įsitraukę darbuotojai patiria ir mažesnę profesinio perdegimo riziką – labiausiai dėl to, kad jų motyvacija yra vidinė.

Žvelgiant dar toliau, ima ryškėti ir daugiau įsitraukimo naudų darbuotojams. Pasirodo, įsitraukę ir prasmę savo darbe matantys darbuotojai yra 4 kartus sveikesni, gyvena 15 proc. ilgiau, turi 2,5 karto mažesnę demencijos, 22 proc. mažesnę insulto ir perpus mažesnę infarkto tikimybę.

Įsitraukimo į darbą privalumais mėgaujasi abi pusės. Tad kas nutiko, kad po Covid pandemijos ėmė plisti „tylusis atsitraukimas“ – sąmoningas darbuotojų atsiribojimas nuo organizacijos ir kolegų bei susitelkimas tik į tas užduotis, kurios yra absoliučiai būtinos norint neprarasti darbo vietos?

Skaičiai rodo, kad „tylusis atsitraukimas“ nėra tik madingas pareiškimas. Darbuotojų įsitraukimas visame pasaulyje, taip pat ir Lietuvoje, iš tiesų menksta.

Viena iš priežasčių – klaidingas tikėjimas, kad įsitraukęs darbuotojas – tai toks žmogus, kuris dirba po darbo valandų ir atideda visą asmeninį gyvenimą vien dėl įmonės. Kas gali norėti tokio darbo ir asmeninio gyvenimo balanso? Be to, dėl pandemijos metu įsitvirtinusio nuotolinio darbo yra sunkiau pajausti ir įsitraukti į organizaciją kultūriškai. Su karu ir ekonomine padėtimi susijusi įtampa skatina žmones ieškoti prasmės: kas iš tiesų mano gyvenime yra svarbu, kai šalia krenta bombos?

Dėl visų šių priežasčių žmonės ieško būdų jaustis saugiau. Psichologinis atsiribojimas nuo darbo – „tylusis atsitraukimas“ – atrodo kaip geras būdas siekiant apsisaugoti nuo perdegimo, ribų peržengimo, gerinti savo fizinę ir psichinę sveikatą, užsitikrinti darbo ir laisvalaikio balansą.

Visgi ar šiems tikslams pasiekti nėra geresnių būdų, turint galvoje įsitraukimo į darbą naudą patiems darbuotojams?

Darbe mus supa žmonės ir emocinis atsiribojimas nuo darbo tik didina bendrą žmonių izoliaciją, o tai dar labiau blogina emocinę savijautą. Darbe mes praleidžiame labai didelę dalį savo gyvenimo ir, jei galėtume rinktis, vietoje atsiribojimo visi mieliau rinktumėmės galimybę didžiuotis savo darbu ir tuo, ką darome. Tik – suprantama – mes nenorime dėl to aukoti savo sveikatos ir ramybės.

Tad prisiminkime – tikroji įsitraukimo į darbą reikšmė yra ne aukojimasis dėl darbdavio, o darbdavio ir darbuotojo siekių derėjimas. Suradę, kur mūsų ir darbdavio tikslai persidengia, galime būti partneriais, kuriančiais bendrą vertę, o ne vieni kitų išnaudotojais ir aukomis, galiausiai siekiančiomis „tyliai atsitraukti“.

Komentarai

Populiarūs darbo skelbimai

Daugiau straipsnių

Profesijos keitimas: nuo ko pradėti?

Profesijos keitimas: nuo ko pradėti?

Itin svarbu sąžiningai atsakyti sau į klausimą, ar išties profesija nebetinka (ir ją būtina keisti), ar tai netinkamas darbdavys, patirtas perdegimas ar kitos priežastys, kurias galima išspręsti nesiimant drastiškų karjeros pokyčių. Kadangi persikvalifikavimas reikalauja didelių laiko sąnaudų, finansinių išteklių ir pastangų, tikrosios priežasties suvokimas gali padėti blaiviai įvertinti situaciją ir ją išspręsti kitais būdais, pvz., keičiant darbdavį, o ne profesiją. Nesupratus tikrųjų motyvų, ir tiesiog „bėgant“ į naują profesiją, neišspręsta situacija gali kartotis. Nepaisant priežasties, keičiant profesiją tenka skirti daug dėmesio kruopščiam planavimui ir pasiruošimui. Nuo ko gi rekomenduojama pradėti? 
Image by garetsvisual on Freepik

Kokius klausimus užduoti darbdaviui: 5 patarimai produktyviam darbo pokalbiui

Tam, kad susitikimas būtų naudingas abiems pusėms, svarbu apie darbdavio organizaciją sužinoti kuo daugiau. Verta išsiaiškinti veiklos sritį ir dabartinę padėtį rinkoje, panagrinėti konkurentus, peržvelgti rezultatus, viešą organizacijos komunikaciją, skelbiamus ateities planus. Taip pat derėtų pasigilinti ir į darbo skelbimą: kaip jame apibūdinama konkreti pozicija ir pati organizacija, kokios numatomos pagrindinės atsakomybės ir kokios kvalifikacijos bei gebėjimų pageidaujama. Surinkę visą šią informaciją jau susidarysite tam tikrą įspūdį apie darbdavį ir poziciją, o per darbo pokalbį galėsite užduoti patikslinančius klausimus. Taip pat nesunkiai suprasite, ką darbdaviui išgirsti aktualiausia. Jūsų klausimai turėtų rodyti, kad suprantate organizacijos poreikius ir galite prisidėti siekiant bendrų tikslų.
Išėjimo interviu: nauda organizacijai ir darbuotojui? Image by freepik

Išėjimo interviu: nauda organizacijai ir darbuotojui?

2024-05-09 | Kita
Tai puiki proga reflektuoti savo patirtį, peržvelgti buvusį darbo laiką, išmoktas pamokas, įgytus įgūdžius. Taip pat atvirai išsakyti viską, kas liko nutylėta. Bendra rekomendacija yra visada atvirai kalbėtis su darbdaviu, nes tik pokalbis ir po jo sekantys veiksmai gali padėti keisti situaciją ir darbe jaustis geriau. Dar viena nauda išeinančiam darbuotojui – grįžtamasis darbdavio ryšys, kuris gali skatinti augimą ir tobulėjimą.