Vadovo komunikacija: kodėl tam reikia papildomo dėmesio?

Organizacijos vidinės komunikacijos sistemoje vadovui tenka reikšmingas vaidmuo. Bene svarbiausia dalis – pavyzdžio rodymas, kuris nulemia, kokia formuojasi bendravimo ir organizacijos kultūra, kaip komunikuoja ir kaip komunikaciją suvokia komandos nariai. „Kodėl man to niekas nepasakė anksčiau?“ – ir vadovus užklumpantis klausimas, kuris gali padėti jiems suvokti organizacijos narių perspektyvą bei poreikį gauti aiškią, savalaikę ir nuoseklią informaciją.

Vadovo komunikacijai galima priskirti daug skirtingų funkcijų ir naudų, tarp kurių pagrindinės – komandos įgalinimas tinkamai atlikti darbus ir pasitikėjimo bei įsitraukimo didinimas. Situacijose, kai vadovo komunikacijos kritiškai trūksta, sunku tikėtis tinkamo organizacijos narių įsitraukimo, nes tokiais atvejais grėsmė kyla kasdienybei: gali išsiderinti komandos darbas, kristi rezultatai ar belikti tik inertiškas judėjimas. Tuo metu įspūdis, kad kažkas tarsi negerai, gali sustiprėti situacijose, kai darbinės komunikacijos tarsi ir pakanka, tačiau trūksta elementų, stiprinančių tarpusavio pasitikėjimą.

Nepaisant to, kad į komunikaciją kartais atsigręžiama tik po įvairių kitų bandymų keisti komandos veikimą, vadovo komunikacija neturėtų būti priskiriama prie ypatingais atvejais pasitelkiamų sprendimų, o turėtų būti suvokiama ir įgyvendinama kaip kasdienis darbas, rutinos dalis. Vertinant iš tokios perspektyvos, vadovo komunikacija gali pasirodyti kaip dar viena pareiga. Visgi vadovams, ieškantiems atsakymų, kodėl savo dienotvarkėje reikia skirti papildomo laiko būtent komunikacijai, svarbu atsižvelgti ir į atsiveriančias galimybes.

Nors ypatingai sujungianti, organizacijos misija, prasmė ir esmė (kitaip tariant, organizacijos istorija) labai retai darbuotojams tampa suvokiama savaime. Tad ją prasminga pasakoti ne tik naujai prisijungiantiems organizacijos darbuotojams, bet ir ilgamečiams nariams, vedant juos rezultatų link. Vadovo komunikacijoje tai galimybė suburti ir išlaikyti bendraminčius, susiejant juos bendrais vardikliais.

Posakis, kad tuščia vieta ilgai nebūna, puikiai tinka informacijos vakuumo pasekmėms suprasti. Žmonės, būdami ypatingai jautrūs nežinomybei, neturėdami atsakymų juos keičia savo istorijomis, savitu faktų sujungimu, ieškodami prasmės. Taip gimsta gandai, kurie žalingi ne tik vidinei organizacijos kultūrai, bet ir produktyvumui. Nuosekli vadovo komunikacija – organizacijos imuniteto gandams stiprinimas.

Nepriklausomai nuo to, kiek planuojami ir vykdomi veiksmai, sprendimai ar pokyčiai bus išanalizuoti tarp aukščiausio lygio vadovų, didelei daliai darbuotojų jie gali tebūti atskiri įvykiai, neturintys pagrindimo ar ryšio. Gera vadovo komunikacija sukuria kontekstą, kuris sujungia ir paaiškina pasirinktus, priimtus sprendimus taip, kad komandos nariai pamato jų prasmę. Be to, tęstinis konteksto kūrimas gali reikšmingai prisidėti ir prie tiesioginio komandos nario veikimo, sprendimų priėmimo, nes padeda jam aiškiau suvokti, kokioje aplinkoje ar aplinkybėse yra ir bus organizacija.

Mes ir jie priešprieša ar atskirtis gali nutikti, kai vadovai ir komanda panyra į savus rūpesčius. Nors jungiami bendrų tikslų ir užduočių, jie veikia tarsi skirtingose salose, kur atrodo, kad esantys kitoje gyvena kitokiais rūpesčiais ar susiduria su visai kitokiais iššūkiais. Vadovo komunikacija – kaip tiltas, kuris ne tik demonstruoja bendrumą, bet gali suteikti galimybę geriau suvokti vieniems kitų kasdienybę.