Vertikali ir horizontali karjera: ar tikrai yra tik du keliai?

Nors horizontalios karjeros sąvoka mūsų žodynuose gana nauja, realybėje šis karjeros tipas buvo visuomet praktikuojamas. Horizontalus karjeros kelias apima įvairių įgūdžių ir patirties įgijimą tam tikrame vaidmenyje. Profesionalai, pasirinkę horizontalią karjeros kryptį, dažnai teikia pirmenybę pločiui ir (arba) gyliui, siekdami išplėsti įgūdžių spektrą ir ištirti įvairius savo srities aspektus, tačiau neauga vertikaliai, į vadovaujančias  pozicijas. Šis tipas ypač paplitęs tarp tų, kurie tik pradeda savo profesinį kelią, arba labiau vertinančių ekspertiškumą ir kiek ramesnį gyvenimą. Taip pat tokia karjera būdinga tam tikrų profesijų atstovams, pavyzdžiui, gydytojams, mokytojams; sutinkama organizacijose, pasižyminčiose plokščia hierarchija.

Ankstyvosiose profesinės kelionės stadijose horizontali karjera atveria galimybę pažinti stipriąsias puses, atrasti savo sritį ir darbo stilių. Šis karjeros tipas suteikia progą susikurti tvirtą įvairių įgūdžių pagrindą, įgyti lankstumo, taip reikalingo siekiant prisitaikyti prie nuolat kintančių darbo rinkos poreikių. Šiam etapui būdingas tyrinėjimas ir įvairių atsakomybių prisiėmimas, kuris prisideda prie asmeninio ir profesinio augimo. Pirmaisiais metais horizontalus kelias leidžia eksperimentuoti, kaupti kompetencijas ir kurti platų profesinį tinklą.

Vertikali kryptis ypač išryškėja karjeros pusiaukelėje, kai darbuotojai siekia kilti pareigose ir imtis vadovaujančių vaidmenų. Specializacija ir gilus tam tikros srities išmanymas tampa vienu iš pagrindinių prioritetų, kitas – noras daryti įtaką, prisiimti atsakomybę už komandos rezultatą. Šis etapas pasižymi meistriškumu ir siekiu kurti reikšmingą teigiamą pokytį konkrečioje srityje. Viduriniuose karjeros etapuose profesionalai jau gali patys balansuoti tarp horizontalios ir vertikalios karjeros elementų, spręsti, koks santykis  jiems yra optimalus. Normalu, kad žmonės pasižymi skirtingu ambicijų lygiu, augimo greičiu; kai kam svarbiau realizuoti save širdžiai artimoje srityje, nei užimti tam tikras pareigas.

Profesionalams bręstant, jų požiūris į horizontalią ir vertikalią karjerą kinta, ir tai neretai susiję su vertybiniais pokyčiais, siekiu kurti išliekančią vertę, noru realizuoti save nuosavoje veikloje. Konsultavimas, mentorystė ir dalijimasis žiniomis leidžia patyrusiems specialistams reikšmingai prisidėti prie savo organizacijų ir veikimo sferų. Karjeros saulėtekyje profesinė trajektorija vėl tampa plokštesnė, nes visos viršūnės „užkariautos“, vertybės iš naujo permąstomos, norisi daugiau įvairovės, laiko su šeima, balanso ir prasmės. Kitiems – atsiveria papildomos alternatyvios karjeros galimybės, kurios turi savo kilimo ir leidimosi kreivę.

Turbūt retas šiandien gali įvardinti savo karjeros kelią kaip vienareikšmiškai vertikalų ar horizontalų. Su patirtimi ir branda susiję pokyčiai ir kintančios vertybės atlieka labai svarbų vaidmenį formuojant asmeninius prioritetus ir siekius. Nors pirmieji metai gali būti palankūs tyrinėti ir lavinti gebėjimą prisitaikyti, viduriniame ir vėlesniuose etapuose paprastai pereinama prie ekspertiškumo ir lyderystės. Svarbiausia – atpažinti sau tinkamiausią, unikalų derinį, kuris sutampa su individualiais tikslais, vertybėmis ir nuolat kintančiais profesiniais reikalavimais. Profesionalams keliaujant per gyvenimo etapus, horizontalių ir vertikalių elementų pusiausvyros derinimas tampa esminiu įgūdžiu kuriant visavertę ir sėkmingą karjerą.