FB_PIXEL_image

Patarimai ieškantiems darbo

Vertikali ir horizontali karjera: ar tikrai yra tik du keliai?

Karjeros konsultantė ir koučingo specialistė Ariadna Žilevičienė
Ariadna Žilevičienė
Karjeros konsultantė ir koučingo specialistė
2023-12-14 | Patarimai ieškantiems darbo | skaityti 11 min
Vertikali ir horizontali karjera: ar tikrai yra tik du keliai? Image by pressfoto on Freepik
Atsidūrę profesinio augimo kryžkelėje, neretai susimąstome, ar pasirinktas (o kartais – „atsitikęs“) karjeros kelias mums tinkamiausias. Tradiciškai manoma, kad tiksliausiai skirtingas profesinio augimo galimybes atspindi vertikali ir horizontali karjera. Bet ar toks griežtas skirstymas dažnai sutinkamas realiame pasaulyje? Galbūt karjeros trajektorija linkusi kisti skirtingais gyvenimo etapais?

Nors horizontalios karjeros sąvoka mūsų žodynuose gana nauja, realybėje šis karjeros tipas buvo visuomet praktikuojamas. Horizontalus karjeros kelias apima įvairių įgūdžių ir patirties įgijimą tam tikrame vaidmenyje. Profesionalai, pasirinkę horizontalią karjeros kryptį, dažnai teikia pirmenybę pločiui ir (arba) gyliui, siekdami išplėsti įgūdžių spektrą ir ištirti įvairius savo srities aspektus, tačiau neauga vertikaliai, į vadovaujančias  pozicijas. Šis tipas ypač paplitęs tarp tų, kurie tik pradeda savo profesinį kelią, arba labiau vertinančių ekspertiškumą ir kiek ramesnį gyvenimą. Taip pat tokia karjera būdinga tam tikrų profesijų atstovams, pavyzdžiui, gydytojams, mokytojams; sutinkama organizacijose, pasižyminčiose plokščia hierarchija.

Ankstyvosiose profesinės kelionės stadijose horizontali karjera atveria galimybę pažinti stipriąsias puses, atrasti savo sritį ir darbo stilių. Šis karjeros tipas suteikia progą susikurti tvirtą įvairių įgūdžių pagrindą, įgyti lankstumo, taip reikalingo siekiant prisitaikyti prie nuolat kintančių darbo rinkos poreikių. Šiam etapui būdingas tyrinėjimas ir įvairių atsakomybių prisiėmimas, kuris prisideda prie asmeninio ir profesinio augimo. Pirmaisiais metais horizontalus kelias leidžia eksperimentuoti, kaupti kompetencijas ir kurti platų profesinį tinklą.

Vertikali kryptis ypač išryškėja karjeros pusiaukelėje, kai darbuotojai siekia kilti pareigose ir imtis vadovaujančių vaidmenų. Specializacija ir gilus tam tikros srities išmanymas tampa vienu iš pagrindinių prioritetų, kitas – noras daryti įtaką, prisiimti atsakomybę už komandos rezultatą. Šis etapas pasižymi meistriškumu ir siekiu kurti reikšmingą teigiamą pokytį konkrečioje srityje. Viduriniuose karjeros etapuose profesionalai jau gali patys balansuoti tarp horizontalios ir vertikalios karjeros elementų, spręsti, koks santykis  jiems yra optimalus. Normalu, kad žmonės pasižymi skirtingu ambicijų lygiu, augimo greičiu; kai kam svarbiau realizuoti save širdžiai artimoje srityje, nei užimti tam tikras pareigas.

Profesionalams bręstant, jų požiūris į horizontalią ir vertikalią karjerą kinta, ir tai neretai susiję su vertybiniais pokyčiais, siekiu kurti išliekančią vertę, noru realizuoti save nuosavoje veikloje. Konsultavimas, mentorystė ir dalijimasis žiniomis leidžia patyrusiems specialistams reikšmingai prisidėti prie savo organizacijų ir veikimo sferų. Karjeros saulėtekyje profesinė trajektorija vėl tampa plokštesnė, nes visos viršūnės „užkariautos“, vertybės iš naujo permąstomos, norisi daugiau įvairovės, laiko su šeima, balanso ir prasmės. Kitiems – atsiveria papildomos alternatyvios karjeros galimybės, kurios turi savo kilimo ir leidimosi kreivę.

Turbūt retas šiandien gali įvardinti savo karjeros kelią kaip vienareikšmiškai vertikalų ar horizontalų. Su patirtimi ir branda susiję pokyčiai ir kintančios vertybės atlieka labai svarbų vaidmenį formuojant asmeninius prioritetus ir siekius. Nors pirmieji metai gali būti palankūs tyrinėti ir lavinti gebėjimą prisitaikyti, viduriniame ir vėlesniuose etapuose paprastai pereinama prie ekspertiškumo ir lyderystės. Svarbiausia – atpažinti sau tinkamiausią, unikalų derinį, kuris sutampa su individualiais tikslais, vertybėmis ir nuolat kintančiais profesiniais reikalavimais. Profesionalams keliaujant per gyvenimo etapus, horizontalių ir vertikalių elementų pusiausvyros derinimas tampa esminiu įgūdžiu kuriant visavertę ir sėkmingą karjerą.

Komentarai

Populiarūs darbo skelbimai

Daugiau straipsnių

Image by garetsvisual on Freepik

Kokius klausimus užduoti darbdaviui: 5 patarimai produktyviam darbo pokalbiui

Tam, kad susitikimas būtų naudingas abiems pusėms, svarbu apie darbdavio organizaciją sužinoti kuo daugiau. Verta išsiaiškinti veiklos sritį ir dabartinę padėtį rinkoje, panagrinėti konkurentus, peržvelgti rezultatus, viešą organizacijos komunikaciją, skelbiamus ateities planus. Taip pat derėtų pasigilinti ir į darbo skelbimą: kaip jame apibūdinama konkreti pozicija ir pati organizacija, kokios numatomos pagrindinės atsakomybės ir kokios kvalifikacijos bei gebėjimų pageidaujama. Surinkę visą šią informaciją jau susidarysite tam tikrą įspūdį apie darbdavį ir poziciją, o per darbo pokalbį galėsite užduoti patikslinančius klausimus. Taip pat nesunkiai suprasite, ką darbdaviui išgirsti aktualiausia. Jūsų klausimai turėtų rodyti, kad suprantate organizacijos poreikius ir galite prisidėti siekiant bendrų tikslų.
Išėjimo interviu: nauda organizacijai ir darbuotojui? Image by freepik

Išėjimo interviu: nauda organizacijai ir darbuotojui?

2024-05-09 | Kita
Tai puiki proga reflektuoti savo patirtį, peržvelgti buvusį darbo laiką, išmoktas pamokas, įgytus įgūdžius. Taip pat atvirai išsakyti viską, kas liko nutylėta. Bendra rekomendacija yra visada atvirai kalbėtis su darbdaviu, nes tik pokalbis ir po jo sekantys veiksmai gali padėti keisti situaciją ir darbe jaustis geriau. Dar viena nauda išeinančiam darbuotojui – grįžtamasis darbdavio ryšys, kuris gali skatinti augimą ir tobulėjimą. 
5 klaidos CV, kurios jums gali kainuoti svajonių darbą

5 klaidos CV, kurios jums gali kainuoti svajonių darbą

Viena iš didžiausių klaidų, kurias daro žmonės rašydami savo CV, yra nepalanki, nepilna arba netvarkinga struktūra. CV turi būti suskirstytas į skiltis, tokiu būdu padedant darbdaviui lengvai surasti svarbiausią informaciją. Pirmame puslapyje pateikiama aktualiausia darbdaviui informacija, t. y. patirtis ir pasiekimai; galima papildomai įvardinti ir pagrindines kompetencijas bei įgūdžius. Vis dažniau lietuviškuose gyvenimo aprašymuose galime rasti „Apie mane“ arba „Santraukos“ skiltį. Abejojantiems, ar verta šį trumpą tekstą rašyti, svarbu suvokti, kad dažnai jis atstoja vis rečiau reikalaujamą motyvacinį laišką. Šioje trumpoje pastraipoje galima nurodyti darbui labiausiai reikalingas kompetencijas, atskleisti savo motyvacija dirbti konkrečioje kompanijoje ir tam tikrose pareigose. Ideali gyvenimo aprašymo santrauka padeda atsakyti į klausimą, kuo išsiskiriate iš kitų ir kodėl esate vertas samdančio vadovo dėmesio.