Darbo rinkos ataskaita: jaunimas darbdaviams kelia vis aukštesnius reikalavimus

Net 29 procentai visų kandidatų privatų sveikatos draudimą darbdaviui nurodo kaip pageidaujamą naudą. Tiesa, sveikatos draudimas svarbesnis vilniečiams (30 proc.), nei kauniečiams (24 proc. kandidatų) ar kitų miestų gyventojams.

Papildomo privataus sveikatos draudimo iš darbdavio pageidauja net 32 nuošimčiai jaunuolių iki 25 m., o 36-45 m. ir 46-55 metų asmenų grupėse tokių kandidatų – 27 ir 25 procentai atitinkamai.

Taip pat kandidatai iki 25 m. labiau nei kitų kartų atstovai norėtų, kad darbdavys kompensuotų pietus – to pageidauja kas penktas kandidatas, kai kitose grupėse – tokių kandidatų tik 10 proc. Jaunesni kandidatai yra ir mažiau lankstesni darbo vietos prasme – tik 15 proc. yra pasirengę važiuoti dirbti į kitą miestą, kai vyresnės kartos atstovų grupėje (36-55 m.) net 30 proc. kandidatų sutinka svarstyti darbą kitame mieste.

Jau kuris laikas Lietuvoje fiksuojamas didesnis moterų nedarbas jaunimo grupėje. Jaunų moterų nedarbas Lietuvoje per metus paaugo nuo 10 iki 17,8 proc. (Lietuvos statistikos departamentas, 2026 05 mėn.). Siekdami suprasti augančio jaunų moterų nedarbo priežastis, atidžiau pažvelgėme į šios grupės (18-25 m.) kandidatų elgesį.

Šiuo metu Lietuvoje vyrų atlyginimas vidutiniškai yra didesnis 8,5 proc. (Sodra, 2026 05 mėn.). Nors įprasta teigti, kad moterų ir vyrų darbo atlygio skirtumas išryškėja, kai moterys išeina motinystės atostogų (28-38 m. amžiaus grupėje), iš HRIZER duomenų matyti kad jau startuodamos darbo rinkoje jaunos moterys prašo mažesnio atlygio. Vadybinėms pradedančioms pareigoms jaunų moterų prašomas atlygis buvo 26 proc. mažesnis nei vyrų: 18-25 m. amžiaus grupėje moterų prašomas atlygis siekė 1221 Eur, o vyrų – 1650 Eur.

18-25 m. moterų ir vyrų prašomas atlygis vadybinėms pareigoms.

Nors prašo mažesnio atlygio, jaunos moterys pageidauja daugiau naudų: privataus sveikatos draudimo (31 proc.) lyginant su kandidatais-vyrais (25 proc.), nemokamo parkavimo (25 proc. moterų ir 19 proc. vyrų), be to, mažesnis jų procentas svarstytų darbą kitame mieste ar relokuotųsi (23 proc. moterų ir 30 proc. vyrų). Pagrindinė jaunų (18-25 m.) moterų nurodoma kompetencija – klientų aptarnavimo įgūdis, o jauni vyrai pabrėžia vadybos ir valdymo gebėjimą.

Bendrai privatus sveikatos draudimas aktualesnis moterims nei vyrams: kaip svarbiausią naudą jį nurodo 31 proc. moterų ir 25 proc. vyrų. Moterims taip pat svarbesnė ir hibridinio darbo galimybė. Ją kaip svarbią darbdavio naudą nurodo 29 proc. moterų ir 26 proc. vyrų. Moterims labiau rūpi nemokamo parkavimo nauda – ją nurodo 25 proc. moterų ir 19 proc. vyrų.

Vyrai lankstesni ir yra labiau pasirengę darbui kituose miestuose. Net 30 procentų vyrų nurodo, kad gali dėl darbo kraustytis arba važinėti į darbą kitame mieste. Moterų, sutinkančių dirbti kitame mieste, – 23 proc.

Prašomas kandidatų atlygis Vilniuje – 20 proc. didesnis nei kituose miestuose visoje Lietuvoje. Be to, Vilniuje – didžiausias darbų pasirinkimas. Tik 14 proc. vilniečių yra pasirengę kraustytis dėl darbo į kitą miestą, ir net 41 procentas kitų miestų gyventojų sutinka dėl darbo persikelti arba reguliariai važinėti į darbą kitame mieste. Tarp kauniečių pasirengusių dirbti kitame mieste – 33 proc. kandidatų.

 Kandidatų prašomas atlygis pagal miestą analogiškoms vadybinėms pareigoms, 2026 05 mėn.

Populiariausia užsienio kalba išlieka anglų kalba. Jos įgūdžius nurodo 90 procentų vadybos kandidatų visose amžiaus grupėse. Tačiau, kaip matyti, rusiškai ir lenkiškai kalba vis mažesnė dalis kandidatų – su kiekviena jaunesne karta šiomis kalbomis kalbančių kandidatų mažėja.