Kur ieškoti darbo ir poilsio balanso?

Iš tiesų darbo ir gyvenimo disbalansas turi kur kas gilesnes šaknis nei mums dažnai atrodo. Juk balansas neatsiranda vien dėl to, kad kažkiek sutrumpiname darbo valandas biure, kada nekada ištaikome progą užkąsti kažkur lauke, pasakome „ne“ darbiniams skambučiams po 20 valandos ar atsikeliame ryte 15 minučių anksčiau, kad spėtume pamedituoti. Ko gero jau bandėte šiuos dalykus. Ar jie veikia?

Jei ne, vadinasi, problema slypi giliau. Ten, kur jūs jaučiatės tartum dalintumėte save į dvi dalis. Tiesiog darbe esate vienas žmogus, o namuose kitas. Nuolat turite persijungti, nes darbinėje aplinkoje negalite leisti sau būti savimi. Retomis sąmoningumo akimirkomis darbe pradedate ilgėtis namų arba tos aplinkos, kurioje jaučiatės gerai, kuri jus įkvepia. Grįžęs namo greitai išsineriate iš darbinės aprangos, nes viską, kas susiję su darbu, norite padėti į šalį ir neprisiminti to kuo ilgiau.

Netgi sekančios dienos ryte būtų gerai to neprisiminti. Jeigu tik būtų įmanoma... Nes net ir būdamas namie su savais, mintimis nuolat nusikeliate į darbines peripetijas ir modeliuojate, kaip bandysite įtikinti savo vadovą, kad jūsų iniciatyva yra tikrai svarbi. Gyvendami tokiuose prieštaravimuose mes prarandame energiją. Prarandame galią. Prarandame momentus, kai galime tiesiog mėgautis ir būti savimi, nesislepiant ir nepataikaujant.

Visa tai kyla iš įsitikinimo, kad gyvenimas ir darbas yra kažkaip atskirti. Kad gyvenime galime džiaugtis, mėgautis, atsipalaiduoti, o darbe ne. Todėl darbą reikia atskirti ir atriboti nuo savo gyvenimo. Išėjus iš darbo, „uždaryti duris“. Lyg ten paliktum tikrą peklą... Bet juk darbas yra gyvenimo dalis. Todėl užuot kartais skausmingai bandę subalansuoti darbo ir gyvenimo reikalus, pirmiausia galėtume darbe paieškoti galimybės saviraiškai. Dirbti tai, kas leistų tiesiog būti savimi ir patirti prasmę, entuziazmą, džiaugsmą – taip, kaip tai patiriame veiklose, kurias vadiname pomėgiais.

O kas, jei vietoje varginančių darbo ir gyvenimo balanso paieškų tiesiog suderintume darbą ir gyvenimą taip, kad 17 valandą nereikėtų persijunginėti ir tapti tuo, kuo esame iš tikrųjų? Kas, jeigu savo karjerą kurtume sąmoningai derindami ją su savo gyvenimo poreikiais? Tokią karjerą, kurioje jaustumės patys savimi ir kuri natūraliai papildytų mūsų gyvenimą, o ne būtų tiesiog jo dalimi, kurią bandome kažkaip prisukti prie savo gyvenimo varžteliu.

Lengva pasakyti, ne taip lengva padaryti. Jeigu jūs ilgai dirbote tai, kas jautėte, yra ne jums, gali būti, kad nebus taip paprasta suvokti, kas uždega kibirkštis jūsų širdyje. Tačiau jeigu darbo ir gyvenimo natūralaus suderinamumo idėja jums atrodo artima, pasidalinsiu keliais žingsniais, nuo kurių būtų galima pradėti.

Pirmiausia, nustokite ieškoti darbo ir gyvenimo balanso sutelkę visas vidines valios pastangas. Tiesiog sustokite.

Antra, nebijokite pasvajoti apie žymiai didesnius dalykus, nei leidote sau karjeroje turėti iki šiol. Nes jeigu norėdami pakeisti karjerą pradedate nuo darbo skelbimų ir tikitės, kad juose atrasite „raktinius“ žodžius, kurie suteiks įkvėpimo, jūs tik atitolinate tokią karjerą, dėl kurios norėsis su džiaugsmu ryte keltis iš lovos. Pagalvokite, kur ieškotumėte darbo, kuris jums taip patiktų, kad darbo ir gyvenimo balanso klausimas taptų visiškai nereikšmingas. Arba ką darytumėte, ką veiktumėte, jei jums mokėtų už tai, kad esate tiesiog savimi?

Dar vienas, bene svarbiausias, momentas. Gali būti, kad iki šiol jūsų mintys ir pastangos ieškant naujos karjeros krypties ar naujo darbo buvo sutelktos į išorę, tai yra jūs naršėte darbo skelbimų portaluose, bendravote su atrankų žmonėmis, perrašinėjote CV. Tačiau norint suderinti darbą ir kitus gyvenimo poreikius, pirmiausia atsakymų reikia ieškoti savyje, pažinti save ir savo intencijas. Pažinti savo vidų. Ir per gyvenimą pradėti keliauti į pasaulį aplink save žiūrint įsimylėjelio akimis. Kuo žavitės žiūrėdamas pro „rožinius akinius“? Kur tos akys jus veda? Ką tokio išskirtinio, jums mielo jos pritraukia į jūsų gyvenimą? Skirkite pasimatymus sau ir tapkite tuo vaiku, kuris į pasaulį žiūri smalsiomis, atviromis akimis.

Pagaliau, geriausias ženklas, kad esate dermėje su savimi, yra to įsivaizduojamo balanso praradimas. Kaip sakoma: „Pasileiskite plaukus!“ Lengvabūdiškai ir džiaugsmingai pasinerkite į veiklas, kuriose tiesiog būnate, o ne svarstote, kas ten kaip ir prie ko... Prisiminkite, kada praeityje jau turėjote momentus, kai dirbdami buvote visiškai laimingi ir užsidegę, nežiūrint į nieką? Kada jautėte gaivališką jėgą savyje, kai veikėte nematydamas žmonių žvilgsnių? Kur ir kada galėjote tiesiog mėgautis? Ar galite tai padaryti dabar?

Pasinaudokite šiais raktais, kurie slypi jūsų viduje, nes čia ir prasideda jūsų darbo ir poilsio balansas.