FB_PIXEL_image

Patarimai ieškantiems darbo

Karjeros pertrauka – naujas būdas atstatyti balansą?

 Karjeros konsultantė ir koučingo specialistė Ariadna Žilevičienė
Ariadna Žilevičienė
Karjeros konsultantė ir koučingo specialistė
2023-09-22 | Patarimai ieškantiems darbo | skaityti 9 min
Karjeros pertrauka – naujas būdas atstatyti balansą?
Kaip elgtumėtės, jei dabar jums pasitaikytų galimybė padaryti pertrauką karjeroje (angl. „career break“)? Būtent dabar. Apie ką pagalvotumėte? Ar svarstytumėte, kiek pinigų turite sąskaitoje, ar „išleistų“ darbdavys, ką apskritai pasakytų jūsų tiesioginis vadovas? Kaip tai atrodytų jūsų gyvenimo aprašyme? O gal su palengvėjimu priimtumėte tokį pasiūlymą?

Pastebima tendencija, kad palikę vieną darbo vietą, žmonės nebeskuba vėl įsidarbinti, o renkasi padaryti pertrauką. Kada tokios pertraukos yra naudingos ir kada atneša daugiau žalos? Kaip karjeros pertraukas vertina darbdaviai? Ekspertai atskleidžia, kad per pastaruosius kelerius metus tokios karjeros pertraukos pasidarė gana įprastos, nes pandemija apvertė tradicinį požiūrį į darbą. Daugelis žmonių buvo priversti stabdyti savo darbinę veiklą, verslus; kiti buvo atleisti, dalis nusprendė padaryti karjeros pertrauką, kad galėtų  skirti daugiau dėmesio savo ir artimųjų sveikatai.

Panašiu metu darboholizmas nustojo būti priežastimi savimi didžiuotis, bedarbio statusas tapo ne toks baisus ir gėdingas, o dalis žmonių, susidūrę su desperatiškais ir neretai gana drastiškais darbdavių sprendimais kolektyvų atžvilgiu, nutarė mažiau įsitraukti ir patys. Susilpnėję ryšiai su kolegomis ir emocinis išsekimas, kuriuos sukėlė nuotolinis darbas, lojalumo darbdaviui nepastiprino. Nenuostabu, kad tokie reiškiniai, kaip „tylusis atsitraukimas“, kuomet darbuotojai pasirenka tiek įsitraukti į darbus, kiek to reikalauja darbo sutartis,  ir „didysis išėjimas“ (dar verčiamas kaip „masinis išėjimas iš darbo“) mūsų gyvenimuose atsirado visai neseniai.

Kokiems gi tikslams dažniausiai panaudojama karjeros pertrauka?

  • Jėgų atstatymui ir situacijos įvertinimui: po metų metus trukusio darbų maratono darbuotojai vis dažniau pasirenka tarp darbų ilgai ir kokybiškai pailsėti, peržiūrėti savo karjeros tikslus ir sąmoningai pasiruošti naujiems iššūkiams.

  • Fizinei ir psichologinei sveikatai: ilgalaikis stresas, pervargimas ir perdegimas, persirgimo Covid19 pasekmės, o neretai ir visų šių priežasčių „miksas“ verčia skirti dėmesį sau ir artimiesiems.

  • Studijoms ir asmeniniam tobulėjimui, akiračio praplėtimui: pertraukos dažnai išnaudojamos mokytis naujų įgūdžių arba įgyti papildomą kvalifikaciją, apkeliauti tam tikrą pasaulio regioną, pagyventi svetur ir paragauti laisvadarbio duonos.

Kada karjeros pertrauka ne į naudą? Jei žengiami tik pirmieji karjeros žingsniai, ir karjera norima linkme tik pradeda įsibėgėti – verčiau laiką skirti tvirto pamato sukūrimui nei poilsiui, kaip ir tais atvejais, kai profesinė aplinka ir industrija itin konkurencinga, arba panašios pozicijos atsilaisvina ypač retai. Šeimyniniai, darbiniai ir finansiniai įsipareigojimai, nestabili ar nepalanki ekonominė situacija šalyje – rimtos priežastys susilaikyti nuo pertraukų.

Apskritai, karjeros pertrauka nėra naujas reiškinys – Vakarų kultūroje senokai įsitvirtinusi „sabbatical“ sąvoka, o Lietuvoje nieko nestebina 1–3, o kartais ir ilgesnės vaikų priežiūros „atostogos“. Džiugina tai, kad  darbdavių požiūris keičiasi ir tampa vis palankesnis potencialių darbuotojų savęs ieškojimams, rūpinimuisi sveikatos ir šeimos reikalais, gyvenimo ir darbo balansui. Galų gale, net ir „Linkedin“ prieš kurį laiką pristatė „career break“ opciją – šiuo metu galima pasirinkti iš 13 karjeros pertraukos priežasčių – ir išties funkcija gana dažnai naudojama.

Komentarai

Populiarūs darbo skelbimai

Daugiau straipsnių

Derybos dėl atlyginimo: 7 patarimai, kaip pasiekti sėkmę. Image by pressfoto on Freepik

Derybos dėl atlyginimo: 7 patarimai, kaip pasiekti sėkmę

Vienas svarbiausių dalykų derybose yra konkretumas, pagrįsti argumentai. Negalite tiesiog prašyti didesnio atlyginimo nepateikę konkrečių priežasčių. Todėl būtina pasitelkti faktus ir skaičius. Prieš susitikimą rekomenduojama atlikti rinkos tyrimą ir sužinoti, koks yra vidutinis atlyginimas už jūsų einamas arba panašias pareigas. Taip pat atsižvelkite į regioną, verslo sektorių bei konkrečios organizacijos dydį ir žinomumą. Šią informaciją galima rasti darbo skelbimų portaluose, o taip pat tokiuose šaltiniuose kaip „ManoAlga“, „Sodra“ ar Lietuvos statistikos departamento oficialiosios statistikos portalas. Be to, būtina aiškiai žinoti, kaip jūsų asmeniniai pasiekimai prisidėjo prie įmonės sėkmės. Tiksliai išmatuojami rezultatai yra geriausias įrankis derybose. Tai gali būti pardavimų augimas, sėkmingai įgyvendinti projektai, nauji klientai ar procesų tobulinimas. Svarbiausia – aiškiai išdėstyti, kokią konkrečią vertę įmonei sukūrė būtent jūsų indėlis.
Persikvalifikavimas vyresniame amžiuje: dažniausios klaidos ir kaip jų išvengti

Persikvalifikavimas vyresniame amžiuje: dažniausios klaidos ir kaip jų išvengti

Daugelis nusprendusių keisti profesiją vyresniame amžiuje pradeda tai daryti neturėdami aiškaus plano ir neskyrę pakankamai laiko savirefleksijai. Paskatinti viešojoje erdvėje prieinamos informacijos apie sritis, kuriose trūksta specialistų, nusivylę dabartiniu karjeros etapu arba darbdaviu, jie gali tiesiog aklai nerti į naują, madingą sritį, pakankamai neišnagrinėję turimų įgūdžių, interesų ir vertybių.
Pasiruoškite darbo pokalbiui: dažniausiai darbdavių užduodami klausimai. Image by Racool_studio on Freepik

Pasiruoškite darbo pokalbiui: dažniausiai darbdavių užduodami klausimai

Kviesdami į pokalbį potencialūs darbdaviai ar jų atstovai siekia pažinti jus kaip asmenį, o pažintis prasideda nuo paprastų klausimų, tokių kaip: