FB_PIXEL_image

Darbdavių iššūkiai

„Tylusis atsitraukimas“: kas dar liko nepasakyta?

Koučerė ir personalo praktikė Lina Dumskė
Lina Dumskė
Koučerė ir personalo praktikė
2023-04-13 | Darbdavių iššūkiai | skaityti 11 min
„Tylusis atsitraukimas“: kas dar liko nepasakyta?
Pastaraisiais metais darbo rinkoje dažnai linksniuojamas „tylusis atsitraukimas“ – tai naujas terminas senam reiškiniui. Jis žymi žemą darbuotojų įsitraukimą į darbą. Visgi terminas atsirado ne atsitiktinai, mat iki šiol darbuotojų įsitraukimas į darbą buvo labiau darbdavių reikalas, o dabar jis parūpo ir darbuotojams.

Organizacijos darbuotojų įsitraukimą į darbą matuoja jau seniai, nes turi tam priežasčių. Įrodyta, kad aukštesnis darbuotojų įsitraukimas lemia didesnį darbuotojų produktyvumą, gerina komandinę dvasią ir klientų aptarnavimo kokybę. Įsitraukę darbuotojai mažiau linkę išeiti iš darbo ir dažniau rekomenduoja savo darbdavį kitiems.

Įdomu tai, kad ir įsitraukę, ir neįsitraukę darbuotojai darbe patiria panašų kiekį streso. Tačiau įsitraukę darbuotojai yra sąmoningesni ir gali lengviau pastebėti, kada jų streso lygis viršija sveiką ribą. Be to, prireikus jie labiau linkę kreiptis pagalbos į vadovus. Įsitraukę darbuotojai patiria ir mažesnę profesinio perdegimo riziką – labiausiai dėl to, kad jų motyvacija yra vidinė.

Žvelgiant dar toliau, ima ryškėti ir daugiau įsitraukimo naudų darbuotojams. Pasirodo, įsitraukę ir prasmę savo darbe matantys darbuotojai yra 4 kartus sveikesni, gyvena 15 proc. ilgiau, turi 2,5 karto mažesnę demencijos, 22 proc. mažesnę insulto ir perpus mažesnę infarkto tikimybę.

Įsitraukimo į darbą privalumais mėgaujasi abi pusės. Tad kas nutiko, kad po Covid pandemijos ėmė plisti „tylusis atsitraukimas“ – sąmoningas darbuotojų atsiribojimas nuo organizacijos ir kolegų bei susitelkimas tik į tas užduotis, kurios yra absoliučiai būtinos norint neprarasti darbo vietos?

Skaičiai rodo, kad „tylusis atsitraukimas“ nėra tik madingas pareiškimas. Darbuotojų įsitraukimas visame pasaulyje, taip pat ir Lietuvoje, iš tiesų menksta.

Viena iš priežasčių – klaidingas tikėjimas, kad įsitraukęs darbuotojas – tai toks žmogus, kuris dirba po darbo valandų ir atideda visą asmeninį gyvenimą vien dėl įmonės. Kas gali norėti tokio darbo ir asmeninio gyvenimo balanso? Be to, dėl pandemijos metu įsitvirtinusio nuotolinio darbo yra sunkiau pajausti ir įsitraukti į organizaciją kultūriškai. Su karu ir ekonomine padėtimi susijusi įtampa skatina žmones ieškoti prasmės: kas iš tiesų mano gyvenime yra svarbu, kai šalia krenta bombos?

Dėl visų šių priežasčių žmonės ieško būdų jaustis saugiau. Psichologinis atsiribojimas nuo darbo – „tylusis atsitraukimas“ – atrodo kaip geras būdas siekiant apsisaugoti nuo perdegimo, ribų peržengimo, gerinti savo fizinę ir psichinę sveikatą, užsitikrinti darbo ir laisvalaikio balansą.

Visgi ar šiems tikslams pasiekti nėra geresnių būdų, turint galvoje įsitraukimo į darbą naudą patiems darbuotojams?

Darbe mus supa žmonės ir emocinis atsiribojimas nuo darbo tik didina bendrą žmonių izoliaciją, o tai dar labiau blogina emocinę savijautą. Darbe mes praleidžiame labai didelę dalį savo gyvenimo ir, jei galėtume rinktis, vietoje atsiribojimo visi mieliau rinktumėmės galimybę didžiuotis savo darbu ir tuo, ką darome. Tik – suprantama – mes nenorime dėl to aukoti savo sveikatos ir ramybės.

Tad prisiminkime – tikroji įsitraukimo į darbą reikšmė yra ne aukojimasis dėl darbdavio, o darbdavio ir darbuotojo siekių derėjimas. Suradę, kur mūsų ir darbdavio tikslai persidengia, galime būti partneriais, kuriančiais bendrą vertę, o ne vieni kitų išnaudotojais ir aukomis, galiausiai siekiančiomis „tyliai atsitraukti“.

Komentarai

Populiarūs darbo skelbimai

Daugiau straipsnių

Derybos dėl atlyginimo: 7 patarimai, kaip pasiekti sėkmę. Image by pressfoto on Freepik

Derybos dėl atlyginimo: 7 patarimai, kaip pasiekti sėkmę

Vienas svarbiausių dalykų derybose yra konkretumas, pagrįsti argumentai. Negalite tiesiog prašyti didesnio atlyginimo nepateikę konkrečių priežasčių. Todėl būtina pasitelkti faktus ir skaičius. Prieš susitikimą rekomenduojama atlikti rinkos tyrimą ir sužinoti, koks yra vidutinis atlyginimas už jūsų einamas arba panašias pareigas. Taip pat atsižvelkite į regioną, verslo sektorių bei konkrečios organizacijos dydį ir žinomumą. Šią informaciją galima rasti darbo skelbimų portaluose, o taip pat tokiuose šaltiniuose kaip „ManoAlga“, „Sodra“ ar Lietuvos statistikos departamento oficialiosios statistikos portalas. Be to, būtina aiškiai žinoti, kaip jūsų asmeniniai pasiekimai prisidėjo prie įmonės sėkmės. Tiksliai išmatuojami rezultatai yra geriausias įrankis derybose. Tai gali būti pardavimų augimas, sėkmingai įgyvendinti projektai, nauji klientai ar procesų tobulinimas. Svarbiausia – aiškiai išdėstyti, kokią konkrečią vertę įmonei sukūrė būtent jūsų indėlis.
Persikvalifikavimas vyresniame amžiuje: dažniausios klaidos ir kaip jų išvengti

Persikvalifikavimas vyresniame amžiuje: dažniausios klaidos ir kaip jų išvengti

Daugelis nusprendusių keisti profesiją vyresniame amžiuje pradeda tai daryti neturėdami aiškaus plano ir neskyrę pakankamai laiko savirefleksijai. Paskatinti viešojoje erdvėje prieinamos informacijos apie sritis, kuriose trūksta specialistų, nusivylę dabartiniu karjeros etapu arba darbdaviu, jie gali tiesiog aklai nerti į naują, madingą sritį, pakankamai neišnagrinėję turimų įgūdžių, interesų ir vertybių.
Pasiruoškite darbo pokalbiui: dažniausiai darbdavių užduodami klausimai. Image by Racool_studio on Freepik

Pasiruoškite darbo pokalbiui: dažniausiai darbdavių užduodami klausimai

Kviesdami į pokalbį potencialūs darbdaviai ar jų atstovai siekia pažinti jus kaip asmenį, o pažintis prasideda nuo paprastų klausimų, tokių kaip: